{"id":1145,"date":"2022-11-06T10:51:59","date_gmt":"2022-11-06T10:51:59","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1145"},"modified":"2024-07-15T21:57:43","modified_gmt":"2024-07-15T18:57:43","slug":"jurate-miceviciute-labiausiai-pamirsta-musu-laiku-dorybe-protingumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/11\/06\/jurate-miceviciute-labiausiai-pamirsta-musu-laiku-dorybe-protingumas\/","title":{"rendered":"J\u016brat\u0117 Micevi\u010di\u016bt\u0117. Labiausiai pamir\u0161ta m\u016bs\u0173 laik\u0173 doryb\u0117 \u2013 protingumas"},"content":{"rendered":"

Kadaise krik\u0161\u010dioni\u0173 moralistai m\u0117gdavo pasakoti apie de\u0161imt \u201emergai\u010di\u0173, kurios, pasi\u0117musios \u017eibintus, i\u0161\u0117jo pasitikti jaunikio. Penkios i\u0161 j\u0173 buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasi\u0117m\u0117 \u017eibintus, o nepasi\u0117m\u0117 alyvos. Protingosios kartu su \u017eibintais pasi\u0117m\u0117 induose ir alyvos. Jaunikiui v\u0117luojant, visos \u0117m\u0117 snausti ir u\u017emigo\u201c (Mt 25, 1\u20135), o kai jis pagaliau pasirod\u0117, \u012f puot\u0105 \u012fsived\u0117 tik penkias proting\u0105sias, nes tik j\u0173 \u017eibintai dar deg\u0117 \u201epamaitinti\u201c atsargine alyva.<\/p>

\"\"<\/figure>
\"\"
Protingosios ir paikosios mergait\u0117s. Presbiterijos kolon\u0173 kapiteliai, <\/em>
XIV a., I\u0161ganytojo katedra, Santo Domingo <\/em>
de la Calzada. <\/em>Nuotrauka J.Micevi\u010di\u016bt\u0117s.<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160\u012f palyginim\u0105 \u012fpratome ai\u0161kinti kaip raginim\u0105 b\u016bdrauti, ta\u010diau \u012fsiskait\u0119 atid\u017eiau \u012fsitikinsime, kad, anot evangelisto Mato, \u201ejaunikiui v\u0117luojant, visos \u0117m\u0117 snausti ir u\u017emigo\u201c (Mt 25, 5, kursyvas J. M.). I\u0161 ties\u0173 protingosios rado puotos duris atidarytas d\u0117l to, kad parod\u0117 turin\u010dios daugiau sveikos nuovokos: susiprato pasiimti alyvos atsargai. O paikosioms jaunikis u\u017etrenk\u0117 prie\u0161 nos\u012f duris, tardamas: \u201eA\u0161 j\u016bs\u0173 nepa\u017e\u012fstu!\u201c (Mt 25, 12), nors j\u0173 intencijos ir veiksmai buvo ne ma\u017eiau geri nei proting\u0173j\u0173: visos de\u0161imt \u201epasi\u0117musios \u017eibintus, i\u0161\u0117jo pasitikti jaunikio\u201c, o j\u012f pama\u010diusios ateinant \u201evisos mergait\u0117s atsik\u0117l\u0117 ir tais\u0117si \u017eibintus\u201c (Mt 25, 1. 7, kursyvas J. M.).<\/p>

Tai, k\u0105 Matas prie\u0161 du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 vadino puota, \u0161iuolaikiniai reklam\u0173 k\u016br\u0117jai vadina laime. Ir i\u0161 ties\u0173 b\u016btent \u0161is senas pasakojimas geriausiai paai\u0161kina s\u0105saj\u0105 tarp li\u016bdn\u0173 statistikos duomen\u0173, jog diduma m\u016bs\u0173 am\u017einink\u0173 jau\u010diasi nelaimingi, ir ma\u017eiau \u017einomo moralist\u0173 susir\u016bpinimo d\u0117l to, kad gyvename protingumo doryb\u0117s sunykimo laikais. Kaip pastaroji seniena, ma\u017eiausiai du \u0161imtus met\u0173 dulkanti \u201eatgyvenusi\u0173\u201c id\u0117j\u0173 pal\u0117p\u0117je tarp sen\u0173 katekizm\u0173, paj\u0117gia vesti \u012f laim\u0119 ne tik aname, bet ir \u0161iame pasaulyje? Ir apskritai, kas yra protingumas?<\/p>

Kintama dorybi\u0173 dalia<\/h4>
\"\"

Teologin\u0117s doryb\u0117s pagrindinio <\/em>altoriaus predeloje<\/em>
(Astorgos katedra, 1584 m., Gaspar Becerra)<\/em>
Nuotrauka J.Micevi\u010di\u016bt\u0117s.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Anot Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios Katekizmo, \u201e\u017emogi\u0161kosios doryb\u0117s yra tvirtos nuostatos, tvar\u016bs polinkiai, pastovios proto ir valios tobulumo aprai\u0161kos, rikiuojan\u010dios m\u016bs\u0173 veiksmus, tvarkan\u010dios m\u016bs\u0173 aistras ir valdan\u010dios m\u016bs\u0173 elges\u012f pagal proto ir tik\u0117jimo reikalavimus. Jos padeda lengvai, susivaldant ir d\u017eiugiai gyventi dorai. Dorybingas yra tas \u017emogus, kuris gera daro never\u010diamas.\u201c (KBK 1804). Taigi, tai yra \u017emogaus gyvenant \u012fgyjamas (arba ne) geb\u0117jimas siekti giliausio jo tikslo. \u0160is procesas pana\u0161us \u012f k\u016bno mank\u0161tinim\u0105: treniruot\u0117s paruo\u0161ia \u017emog\u0173 u\u017elipti auk\u0161\u010diau ir kopti lengviau bei su didesniu malonumu, nei jis b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s t\u0105 padaryti m\u0117nesiais ar metais s\u0117d\u0117j\u0119s prie darbastalio. Neatsitiktinai protingumo doryb\u0117s mokytoju vadinamas \u0161v. Ignacas savo garsiausi\u0105 veikal\u0105 pavadino Dvasin\u0117mis pratybomis<\/em>: \u201eKaip vaik\u0161\u010diojimas, \u0117jimas ir b\u0117gimas yra k\u016bno pratybos, lygiai taip dvasin\u0117mis pratybomis vadiname kiekvien\u0105 b\u016bd\u0105, kuris parengia ir nuteikia siel\u0105\u201c daryti gera (n. 1). Juk tai yra ne ma\u017eiau sunku nei kopti \u012f kaln\u0105.<\/p>

\"\"

Teologin\u0117s doryb\u0117s pagrindinio altoriaus predeloje<\/em>
(Astorgos katedra, 1584 m., Gaspar Becerra)<\/em>
Nuotrauka J.Micevi\u010di\u016bt\u0117s.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Nepakanka vien ger\u0173 nor\u0173 \u2013 grei\u010diausiai niekam nepaplotume per pet\u012f, i\u0161gird\u0119 j\u012f ar j\u0105, sudribus nam\u0173 fotelyje kalbant apie kopim\u0105 \u012f Everest\u0105. Deja, kaip tik taip elgiam\u0117s su doryb\u0117mis m\u016bsi\u0161kiais, anot Karlo Jasperso, \u201epralaim\u0117jimo morali\u0173\u201c laikais, kai \u017emogus suvokiamas kaip \u201ebeprasm\u0117 aistra\u201c (P. Sartras). \u201eKriz\u0117s tarpsniais, kai \u017emogus tik labai netobulai \u012fsitaiso pasaulyje, kaip buvo stoik\u0173 laikais ar dabar, \u017emogus pasitraukia \u012f save, pasisl\u0117pdamas u\u017e savo intencijos ir \u201egeros valios\u201c, sak\u0117 didysis etikos tyrin\u0117tojas ispanas J. Arangurenas (Jos\u00e9 L. Aranguren. \u00c9tica<\/em>. Madrid, 1968, p. 106). Ir primin\u0117 Eugenijaus D\u2018Orso (Eugenio d\u2018Ors Rovira) \u017eod\u017eius, kad \u201eb\u016bti s\u0117kmingam irgi yra pareiga\u201c.<\/p>

\u0160v. Ignacas tai \u017einojo, tad mokino savuosius prie\u0161 imantis kokio nors projekto pasverti, u\u017etikrinti jo s\u0117km\u0119 ir t\u0119stinum\u0105. Jaunyst\u0117je jis pats vos gav\u0119s pinig\u0173 juos tuoj i\u0161dalydavo elgetoms, bet brand\u017eiame am\u017eiuje juos ver\u010diau panaudodavo kaip pirm\u0105 \u012fna\u0161\u0105 steigdamas koki\u0105 nors asociacij\u0105 ar brolij\u0105, skirt\u0105 r\u016bpintis varg\u0161ais. Juk \u201etvirtai \u012fsitaisiusio pasaulyje \u017emogaus etika visada buvo triumfali\u0161ka <\u2026>. Kaip tik tokia buvo ir yra krik\u0161\u010dioni\u0161koji \u0161lov\u0117s etika \u2013 \u0161is \u017eodis, kaip ir \u017eodis \u201egarb\u0117\u201c, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo taikomas triumfuojan\u010diam did\u00advy\u00adriui\u201c (Aranguren, ibid., p. 106). Tai rei\u0161kia, kad krik\u0161\u010dionyb\u0117s po\u017ei\u016briu veiksmas n\u0117ra u\u017ebaigtas, kol jis n\u0117ra: a) \u012fvykdomas i\u0161or\u0117je, b) \u012fvykdomas s\u0117kmingai, nors s\u0117km\u0117 \u010dia matuojama ne pragmati\u0161kai (pagal i\u0161orinius pasisekimo \u017eenklus), bet ontologi\u0161kai \u2013 pagal tai, kiek padeda siekti tikrojo \u017emogaus tikslo. Protingosios mergait\u0117s triumfavo ne d\u0117l to, kad sugeb\u0117jo i\u0161laikyti \u017eibintuvus degan\u010dius ilgiau nei paikosios, bet tod\u0117l, kad taip darydamos pasiek\u0117 tiksl\u0105 \u2013 \u012ftiko jaunikiui ir \u0161is \u012fsived\u0117 jas \u012f puot\u0105. Nepakako vien ger\u0173 nor\u0173 \u2013 juos su kaupu parod\u0117 paikosios mergait\u0117s, maldaudamos \u012fleisti. O ir \u017eibint\u0173 \u0161viesa savaime nebuvo tikslas \u2013 doryb\u0117 niekada negali juo tapti, o jei taip atsitinka, prasideda jos i\u0161kreipimas.<\/p>

\"\"

Teologin\u0117s doryb\u0117s pagrindinio altoriaus predeloje<\/em>
(Astorgos katedra, 1584 m., Gaspar Becerra)<\/em>
Nuotrauka J.Micevi\u010di\u016bt\u0117s.<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u017dmogaus gyvenimo tikslas nepasikeit\u0117 nuo Adomo ir Ievos laik\u0173: anot Dvasini\u0173 pratyb\u0173<\/em>, \u201e\u017emogus yra sukurtas Diev\u0105, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pat\u012f, \u0161lovinti, garbinti, jam tarnauti ir per tai i\u0161gelb\u0117ti savo siel\u0105; kiti dalykai \u017eem\u0117je sukurti d\u0117l \u017emogaus, kad jam pad\u0117t\u0173 siekti tikslo, d\u0117l kurio jis sukurtas\u201c (n. 23). Tai \u2013 nekintama vir\u0161\u016bn\u0117, \u012f kuri\u0105 kopiama vis\u0105 gyvenim\u0105 ir kuri\u0105 pasiekti \u017emogui rei\u0161kia laim\u0119. J\u0105 simbolizuoja puota: \u201eGalybi\u0173 Vie\u0161pats surengs \u0161iame kalne visoms tautoms <\u2026> pokyl\u012f su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais. \u0160iame kalne Jis nukels t\u0105 \u0161yd\u0105, kuris dengia visas gimines, t\u0105 nuomet\u0105, kuris gaubia visas tautas. Jis visiems laikams sunaikins mirt\u012f. Vie\u0161pats Dievas nu\u0161luostys a\u0161aras nuo vis\u0173 veid\u0173\u201c (Iz 25, 6\u20138).<\/p>

Vis d\u0117lto \u012franga, \u012fvairiais am\u017eiais padedanti u\u017ekopti \u012f \u0161i\u0105 vir\u0161\u016bn\u0119, gali kisti. \u0160tai kod\u0117l jau \u012f\u017evalgusis Aristotelis susiprato dorybi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 palikti atvir\u0105; taip elgiasi ir Ba\u017eny\u010dios Katekizmas, jas pateikiantis ne kaip dogmas, bet kaip teiginius, d\u0117l kuri\u0173 galima diskutuoti. Doryb\u0117s yra susijusios su istorin\u0117mis aplinkyb\u0117mis, kitaip tariant, kei\u010diantis gyvenimo s\u0105lygoms ir \u017emoni\u0173 jautrumui, \u012f pirm\u0105 plan\u0105 gali i\u0161kilti vienos arba kitos. Anot Piterio Kryfto (Peter Kreeft), m\u016bs\u0173 prot\u0117viai buvo geresni ugdydami \u201ekiet\u0105sias dorybes\u201c \u2013 tokias kaip narsa, pareiga, garb\u0117, skaistumas, paklusnumas; bet mes juos pralenkiame puosel\u0117dami \u201e\u0161velni\u0105sias\u201c \u2013 gailestingumas, u\u017euojauta, jautrumas, nuolankumas. Tod\u0117l mes baisim\u0117s j\u0173 \u017eiaurumu, bet jie pasibjaur\u0117t\u0173 m\u016bs\u0173 i\u0161glebimu (Hard vs. soft virtues<\/em>, P. J. Kreeft. The Philosophy of Tolkien<\/em>. San Francisco, 2005, p. 192).<\/p>

\"\"
Teologin\u0117s doryb\u0117s pagrindinio altoriaus predeloje <\/em>
(Astorgos katedra, 1584 m., Gaspar Becerra)<\/em>
Nuotrauka J.Micevi\u010di\u016bt\u0117s.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Visgi kai kurios doryb\u0117s yra tokios pat nepamainomos, kaip alpinistui nors vidutini\u0161kai i\u0161treniruoti raumenys, juolab kad \u012f savo gyvenimo Everest\u0105 \u017emogus visuomet privalo u\u017ekopti pats, \u010dia n\u0117ra paslaugi\u0173 nepalie\u010di\u0173 \u0161erp\u0173, u\u017e mokest\u012f u\u017ene\u0161an\u010di\u0173 ting\u0173 vakariet\u012f iki vir\u0161\u016bn\u0117s. Nepamainomos yra vadinamosios pagrindin\u0117s doryb\u0117s, i\u0161liaupsintos dar Platono ir Aristotelio: protingumas, teisingumas, tvirtumas ir saikingumas (susivaldymas). Jos patikimai tarnauja \u017emogui einant klaid\u017eiu \u0161io gyvenimo keliu \u012f laim\u0119: protingumas nurodo, kur esamoje situacijoje slypi kelias \u012f g\u0117r\u012f (laim\u0119 \u2013 kalno vir\u0161\u016bn\u0119), o kitos trys padeda jos nurodytu taku kopti: teisingumas sulig kiekvienu \u017eingsniu kartoja, kad kopti verta, tvirtumas laiko akis \u012fsmeigtas \u012f vir\u0161\u016bn\u0119, o saikingumas neleid\u017eia nukrypti \u012f g\u0117rio prie\u0161yb\u0119 \u2013 blog\u012f (Aranguren, ibid., p. 386).<\/p>

Protingumo doryb\u0117<\/strong><\/h4>

\u201eProtingumas yra doryb\u0117, \u012fgalinanti praktin\u012f prot\u0105 visokiomis aplinkyb\u0117mis skirti, kas yra tikrasis m\u016bs\u0173 g\u0117ris, ir rinktis tinkamas priemones jam pasiekti. \u201eGudrus \u017emogus apsvarsto savo \u017eingsnius\u201c (Pat 14, 15). \u201eB\u016bkite sant\u016br\u016bs ir blaiv\u016bs, kad gal\u0117tum\u0117te melstis\u201c (1 Pt 4, 7). Protingumas yra \u201eteisinga veikimo taisykl\u0117\u201c, sekdamas Aristoteliu, ra\u0161\u0117 \u0161v. Tomas Akvinietis. Jis neturi nieko bendro nei su nedr\u0105sa ar bailumu, nei su dviveidi\u0161kumu ar apsimetin\u0117jimu. Jis vadinamas auriga virtutum [lot. \u201edorybi\u0173 vairininku\u201c], nes vadovauja kitoms doryb\u0117ms, nurodydamas j\u0173 viet\u0105 ir ribas\u201c, sako Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios Katekizmas (1806).<\/p>

Auriga<\/em> \u2013 graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 kovos ve\u017eim\u0173 va\u017eny\u010diotojas \u2013 vienintelis laiko akis \u012fsmeigtas \u012f keli\u0105 ir ve\u017ea likusius tris tame ve\u017eime s\u0117din\u010dius karius: teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo dorybes. Kritus va\u017eny\u010diotojui, vad\u017eias sugriebia vienas i\u0161 j\u0173 ir, kaip visada b\u016bna, kai aklas akl\u0105 veda, bandydamas apgraibomis u\u017e\u010diuopti keli\u0105 nuvadelioja vis\u0105 ve\u017eim\u0105 \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. Literat\u016bra ir m\u016bs\u0173 pa\u017ein\u010di\u0173 ratas pilni pavyzd\u017ei\u0173, kiek daug aplink mus kvailai rizikuojan\u010di\u0173 ir savo artimiesiems nevilt\u012f varan\u010di\u0173 \u201edr\u0105suoli\u0173\u201c, save ir kitus sekinan\u010di\u0173 asket\u0173 darboholik\u0173, nemokan\u010di\u0173 pasid\u017eiaugti ma\u017eais gyvenimo d\u017eiaugsmais, o ypa\u010d \u2013 ar\u0161i\u0173 kovotoj\u0173 u\u017e teises t\u0173, kurie da\u017enai n\u0117 nesijau\u010dia skriaud\u017eiami arba, \u012fsijaut\u0119 \u012f aukos vaidmen\u012f, b\u016bg\u0161tauja, kad u\u017e keleto met\u0173 jiems i\u0161dygs ragai. Juk m\u016bs\u0173 laikais dorybi\u0173 ve\u017eimo vad\u017eias yra sugrieb\u0119s kaip tik teisingumas, agresyviausia i\u0161 dorybi\u0173, desperati\u0161kai ie\u0161kanti, kieno teises ginti.<\/p>

\"\"
Protingumo alegorija. \u017dvelgianti vienu metu \u012f ateit\u012f ir
\u012f praeit\u012f. XVI a. pab. Girolamo Macchietti,
Wikimedia Commons<\/figcaption><\/figure>

Tai \u2013 \u017emogi\u0161ki dalykai, kuriuos Antikos filosofai, tokie atid\u016bs gyvenimo tikrovei, i\u0161tyr\u0117 su steb\u0117tinu \u012f\u017evalgumu. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 v\u0117liau i\u0161baig\u0117 j\u0173 mokym\u0105 paskelbdama i\u0161 Dievo aprei\u0161kimo pasisemt\u0105 turt\u0105: keturios pagrindin\u0117s \u017emogi\u0161kosios doryb\u0117s pasiekia tobulum\u0105 tik persmelktos Jo dovanojam\u0173 teologini\u0173 dorybi\u0173 \u2013 tik\u0117jimo, vilties ir meil\u0117s, \u2013 apie kuri\u0173 egzistavim\u0105 didieji antikos m\u0105stytojai nenujaut\u0117.<\/p>

Vis d\u0117lto ir Platonas, ir Aristotelis \u017einojo apie protingumo svarb\u0105. Pirmasis tvirtino, kad \u201ei\u0161mint\u012f pasiek\u0119s protas valdo agresyvi\u0105j\u0105 \u2013 nir\u0161tan\u010di\u0105j\u0105 ir geisming\u0105j\u0105 jusli\u0161kumo puses ir vien\u0105 veda \u012f dr\u0105s\u0105, o kit\u0105 \u2013 \u012f sant\u016brum\u0105\u201c, ta\u010diau, kitaip nei man\u0117 I. Kantas, \u0161i\u0173 aistr\u0173 nepanaikina (A. Anzenbacher. Etikos \u012fvadas. Vilnius, 1998, p. 143). Aristotelis i\u0161k\u0117l\u0117 kit\u0105 protingumo savyb\u0119, irgi labai nepatikusi\u0105 Kantui: tai yra praktinio proto doryb\u0117, kuri, kitaip nei \u017einojimas (gr. sapientia<\/em>), \u201egyvenantis\u201c galvoje, yra \u012fsitaisiusi \u201ekr\u016btin\u0117je\u201c \u2013 j\u0105 vadino \u017eod\u017eiu phron\u0113sis<\/em> (gr. \u201e[praktin\u0117] i\u0161mintis\u201c), kildinamu i\u0161 fr\u0113n<\/em>, rei\u0161kian\u010dio diafragm\u0105, kuria kv\u0117puojame; Stargirietis \u017einojo, kad kaip tik kr\u016btin\u0117je, ka\u017ekur po saul\u0117s rezginiu, daug pirmiau nei galvoje \u012fsi\u017eiebia raudona lemput\u0117 tiek pavojaus, tiek d\u017eiaugsmo atvejais. \u0160ia \u201eviduriuose\u201c subrandinta nuovoka gr\u012fstus sprendimus lotyn\u0173 kilm\u0117s kalbos vadina \u201ebend\u00adruo\u00adju jausmu\u201c (angl. common sense<\/em>), o mes \u2013 \u201eblaiviu arba sveiku protu\u201c. Pastarasis atitikmuo nurodo kit\u0105 svarb\u0173 \u0161io vidinio m\u016bs\u0173 kompaso bruo\u017e\u0105: jis patikimai rodo krypt\u012f tik tada, kai yra sveikas \u2013 laisvas nuo, \u0161v. Ignaco \u017eod\u017eiais tariant, netvarking\u0173 potrauki\u0173, atitraukian\u010di\u0173 rodykl\u0119 nuo tikrosios \u0161iaur\u0117s. Beje, jo dvasin\u0117s pratybos pirmiausia ir siekia \u0161iuos netvarkingus potraukius pa\u0161alinti, kad \u017emogus tapt\u0173 tikrai laisvas rinktis savo keli\u0105.<\/p>

Sveika nuovoka veikia kitaip nei teorinis protas, kuris pirmiausia susikuria visuotin\u0119 teorij\u0105, o paskui ie\u0161ko, kaip i\u0161 jos i\u0161vesti atskirus rei\u0161kinius ir tikrov\u0117je sutinkamas duotybes \u017e\u016btb\u016bt spraud\u017eia \u012f jau suformuluotas taisykles. Nepavargstame jas kurti, nes sud\u0117lioj\u0119 visk\u0105 \u012f stal\u010diukus pasijuntame daug saugiau, tarsi b\u016btume visam likusiam gyvenimui u\u017epyl\u0119 alyvos \u012f savo \u017eibintus ir jau gal\u0117tume tuo nebesir\u016bpinti.<\/p>

Praktinis protas irgi \u201e\u017eino\u201c taisykles ir d\u0117snius, pagal kuriuos paprastai vystosi \u012fvykiai, ta\u010diau n\u0117 akimirkai nepaleid\u017eia i\u0161 aki\u0173 nepatogaus fakto, kad gyvename itin margame pasaulyje, kuris visada \u201ei\u0161k\u016bpa\u201c i\u0161 m\u016bs\u0173 susikurt\u0173 stal\u010diuk\u0173. \u201ePraktika rutuliojasi sud\u0117tin\u0117je ir s\u0105lygi\u0161kum\u0173 pilnoje aplinkoje, kurios elementus da\u017enai sunku ap\u017evelgti ir prognozuoti. <\u2026> Reikia spr\u0119sti tik tik\u0117tinai<\/em>, apsispr\u0119sti ne\u017einioje<\/em>, reikia pasverti galimas poelgi\u0173 pasekmes<\/em> arba g\u0117rybes<\/em>, eiti \u012f kompromisus, o da\u017enai pasirinkimas yra tik tarp didesnio ir ma\u017eesnio blogio<\/em>\u201c (Anzenbacher, ibid., p. 139, kursyvas autoriaus).<\/p>

\"\"
Kuklusis protingumas paj\u0117gia i\u0161 ties\u0173 sulaikyti baud\u017eiant\u012f teisingumo <\/em>
kard\u0105 ten, kur taika tegali nuolankiai maldauti savo karing\u0105j\u0105 seser\u012f.<\/em>
J\u00fcrgen Ovens, 1662 m., Wikimedia commons.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Palyginimas apie proting\u0105sias mergaites ragina b\u016bti budriems b\u016btent \u0161ia prasme: laikyti akis pla\u010diai atvertas, kad nepra\u017eiopsotume akimirkos, kai Vie\u0161pats panor\u0117s mus \u201eu\u017ekalbinti\u201c per kok\u012f nors m\u016bs\u0173 gyvenimo ar aplinkos \u012fvyk\u012f. Vatikano II susirinkimas tokius \u201ekalbinimus\u201c vadino laiko \u017eenklais. Juos atpa\u017einti, suprasti ir \u012f juos atsiliepti padeda atmintis: protingosios mergait\u0117s prisimin\u0117, kiek kart\u0173 jaunikiai yra v\u0117lav\u0119 atvykti, \u017einojo, kiek laiko degs j\u0173 \u017eibintai, ir nutar\u0117 pasiimti papildom\u0105 \u0105sot\u012f alyvos atsargai (nepatogus aksesuaras prie \u0161ventinio drabu\u017eio). \u0160tai kod\u0117l protingumas da\u017enai vaizduojamas dviveidis: seno \u017emogaus veidas \u017evelgia atgal, \u012f praeit\u012f, sverdamas galimas priemones tikslui pasiekti, o jaunos moters \u2013 pirmyn, \u012f ateit\u012f, \u012f siekiam\u0105 tiksl\u0105.<\/p>

Protingumo doryb\u0117s atributai keit\u0117si: viduram\u017eiais ji vaizduota laikanti r\u0117t\u012f (tikrov\u0117s vyksmui \u201epersijoti\u201c \u2013 atskirti pelus nuo gr\u016bd\u0173) ir su karstu vir\u0161 galvos \u2013 juk protingas \u017emogus moka \u201eskai\u010diuoti savo dienas\u201c (plg. Ps 90, 12), kad ne\u0161vaistyt\u0173 brangaus laiko niekams. \u0160v. Ignacas irgi moko rinktis, \u201etarsi patar\u010diau nepa\u017e\u012fstamam \u017emogui. <\u2026> Tarsi b\u016b\u010diau mirties guolyje\u201c (P, 185 \u2013186) \u2013 tai vis yra b\u016bdai i\u0161silaisvinti i\u0161 sav\u0119s paties ir i\u0161girsti, kaip per pasaul\u012f kiekvien\u0105 kalbina jo K\u016br\u0117jas.<\/p>

Nuo renesanso menininkai pam\u0117go vaizduoti doryb\u0119 su veidrod\u017eiu rankoje (\u201epa\u017eink save\u201c, nes tik pa\u017einus savo silpnybes ir stiprybes \u012fmanoma s\u0117kmingai pasirinkti keli\u0105, atvesiant\u012f \u012f vir\u0161\u016bn\u0119). Kitoje rankoje ji paprastai laiko gyvat\u0119, grei\u010diausiai primenan\u010di\u0105 stebinant\u012f J\u0117zaus paraginim\u0105: \u201eB\u016bkite gudr\u016bs kaip \u017eal\u010diai ir neklastingi kaip baland\u017eiai\u201c (Mt 10, 16). Ta\u010diau tvirtai sugriebta gyvat\u0117 gali reik\u0161ti ir geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti piktojo bandymus i\u0161stumti \u017emog\u0173 i\u0161 teisingo kelio. Kartais \u0161liu\u017eas vaizduotas \u201esumazgytas\u201c prie doryb\u0117s koj\u0173, o \u012f laisv\u0105j\u0105 rank\u0105 jai d\u0117tas skriestuvas \u2013 geb\u0117jimas protu pamatuoti \u0161io gyvenimo aplinkybes.<\/p>

Tad protingumas yra sud\u0117tinga doryb\u0117, nors ir puikiai atskleista \u0161v. Tomo Akvinie\u010dio. Nieko nuostabaus, kad j\u0105 prad\u0117jo i\u0161kreiptai ai\u0161kinti jau did\u017eiojo dominikon\u0173 \u0161ventojo mokiniai.<\/p>

\"\"
Teologin\u0117s ir pagrindin\u0117s doryb\u0117s; protingumas vaizduojamas laikantis veidrod\u012f ir r\u0117t\u012f, vir\u0161 galvos<\/em>
\u2013 karstas. Aristotelio veikal\u0173 rankra\u0161\u010dio iliustracijos detal\u0117 (XV a., antra pus\u0117), <\/em>
Biblioth\u00e9que Municipale de Rouen (Ms. 927, fol. 17v.)<\/em><\/figcaption><\/figure>

Protingumo sunykimas<\/strong><\/h4>

Painiavos b\u016bta dar Antikoje. Pirmasis protingumu gr\u012fst\u0105 etik\u0105 suk\u016br\u0117 Sok\u00adra\u00adtas, bet Platonas, perduodamas jo mokym\u0105 apie geb\u0117jim\u0105 gyventi kintan\u010dioje tikrov\u0117je, protingum\u0105 (gr. phronesis) supainiojo su i\u0161mintimi (gr. sophia). Stoikai ir epik\u016brie\u010diai met\u0117si \u012f kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105 ir j\u0105 asocijavo su meistri\u0161kumu, vadinamuoju techniniu \u017einojimu (gr. tekhne, angl. know how). \u0160ia prasme j\u0105 i\u0161siai\u0161kino ir krik\u0161\u010dioni\u0173 moral\u0117s teologai, prira\u0161\u0119 stor\u0173 kazuistikos (vis\u0173 galim\u0173 atvej\u0173 ir j\u0173 aplinkybi\u0173) vadov\u0117li\u0173. Taip m\u0117ginta \u201esuma\u017einti poelgi\u0173 kompleksi\u0161kum\u0105 pasinaudojant taisykl\u0117mis, kurios tur\u0117jo nurodyti, kaip prakti\u0161kai reikia elgtis su situaciniais s\u0105lygi\u0161kumais\u201c (Anzenbacher, ibid., p. 140). Tuose s\u0105ra\u0161uose \u017emogaus poelgiai i\u0161narstomi po kaulel\u012f ir pasveriami gramo tikslumu, tad galiausiai jau niekam neber\u016bpi, ar \u017emogus dar kopia \u012f vir\u0161\u016bn\u0119, ar pris\u0117d\u0119s ant akmens palei tak\u0105 d\u0117lioja ir perd\u0117lioja daiktelius savo kuprin\u0117je. Tokiu knebin\u0117jimu pagr\u012fstai pasipiktino modernusis antiprudencializmas, vietoje protingumo (atskir\u0173 situacij\u0173 moral\u0117s) \u012ftaisydamas s\u0105\u017ein\u0119 \u2013 kam kapstytis tarp virveli\u0173, jei \u017emogus savyje turi kompas\u0105?<\/p>

Tuomet protingumui beliko r\u016bpintis, kaip kopiant nenikstel\u0117ti kojos \u2013 minimalisti\u0161kai r\u016bpintis i\u0161silaikyti leistinose ribose \u2013 tai ir yra did\u017eioji krik\u0161\u010dioni\u0173 moral\u0117s praktikos b\u0117da, anot praeito am\u017eiaus dominikono R. Garigu Lagran\u017eo (Reginald Garrigou\u2013Lagrange). Tokia laikysena sukuria \u201eklausyklos moral\u0119\u201c \u2013 baik\u0161\u010di\u0105 ir \u012ftartinai artim\u0105 egoizmui. \u017dmogus Dievo namuose jau nebesijau\u010dia kaip namie ir elgiasi ne kaip nam\u0173 vaikas, bet kaip nelaukiamas sve\u010dias ar dar blogiau \u2013 akylai stebimas tarnas, kuris bijo net pris\u0117sti ant k\u0117d\u0117s kra\u0161telio prie\u0161 tai de\u0161imtkart neatsiklaus\u0119s, kad tik neb\u016bt\u0173 perlietas rimbu. Tokius \u201etarnus\u201c dar ir m\u016bs\u0173 dienomis uoliai saugo vienas kitas kunigas, klausykloje kamantin\u0117jantis penitent\u0105, kada, kaip da\u017enai, kiek kart\u0173 ir kokiu b\u016bdu dar\u0117 tai, k\u0105 dar\u0117. Kas pasakys, kiek tikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161i \u201eprotinga moral\u0117\u201c visiems laikams atgras\u0117 ne tik nuo klausykl\u0173, bet ir nuo Ba\u017eny\u010dios?<\/p>

Nenor\u0117j\u0119 eiti \u012f tokias klausyklas (o kitoki\u0173 da\u017eniausiai neb\u016bdavo), bet visgi tik\u0117j\u0119, kad saviugda u\u017esiimti verta, \u017emon\u0117s nusprend\u0117 \u012fsmeigti akis \u012f savo vidin\u012f kompas\u0105, kad tik nereik\u0117t\u0173 \u017evelgti \u012f netobul\u0105 m\u016bs\u0173 tikrov\u0119. Tai \u2013 idealistams b\u016bdingas pasirinkimas, bet jie, deja, nusprend\u0117 vadovautis vien protu, atsisakydami \u012fsiklausyti, kaip dejuoja m\u016bs\u0173 jusl\u0117s \u2013 \u012f akmenis atmu\u0161tos kojos, be i\u0161orin\u0117s \u0161viesos kone ap\u017elibusios akys\u2026 Taip u\u017esidarius buvo pamestas i\u0161 aki\u0173 m\u016bs\u0173 kelion\u0117s tikslas \u2013 vir\u0161\u016bn\u0117, st\u016bksanti anaiptol ne m\u016bs\u0173 \u0161irdyje. \u201eEtikos ateizmas buvo baisi kova prie\u0161 Diev\u0105, paskelbta siekiant sukurti ir apginti nuo religijos atskirt\u0105 moral\u0119. Visi didieji m\u016bs\u0173 laik\u0173 ateistai, nuo Dostojevskio sukurt\u0173 veik\u0117j\u0173 ir Ny\u010d\u0117s iki Sartro yra visi\u0161ka skeptik\u0173 prie\u0161ingyb\u0117 \u2013 jie yra Dievo prie\u0161ai\u201c (Aranguren, ibid., p. 188). Nuolatiniu pokalbiu su tikrove gr\u012fstai protingumo dorybei \u010dia n\u0117ra k\u0105 veikti: juk \u201eateizmas yra proto produktas \u2013 racionalistinis tikrov\u0117s supaprastinimas, nes atsiskiria nuo realaus gyvenimo. Anot Vernerio Griuno (Werner Gruen), jis yra \u201era\u0161omojo stalo produktas\u201c (Schrei btisch produkt). <\u2026> B\u016btent d\u0117l to ateizm\u0105 taip sunku paneigti <\u2026>: juk jis \u012fsileid\u017eia absurd\u0105 \u012f savo sistem\u0105 kaip dar vien\u0105 s\u0105vok\u0105\u201c (Aranguren, ibid., p. 191). Jei tik\u00adro\u00adv\u0117 neatitinka ateisto nusipie\u0161to idealaus vaizdo, tuo blogiau tikrovei.<\/p>

\"\"
Protingumas: du veidai, paminta gyvat\u0117, veidrodis ir skriestuvas. <\/em>
\u0160v. Petro ir Pauliaus katedra, Bretan\u0117s Pranci\u0161kaus II ir jo \u017emonos<\/em>
antkapio detal\u0117 (Nantes, XVI a., Michele Colombe), Wikipedia. <\/em>
Nuotr. autorius Florestan<\/em><\/figcaption><\/figure>

Jau du \u0161imtus met\u0173 protingumas yra labai nepopuliari doryb\u0117: idealistai j\u0105 atmeta d\u0117l susitelkimo \u012f tikrov\u0119, o romantikai \u2013 tiesiog d\u0117l to, kad ji pernelyg da\u017enai tikrov\u0117je \u201ei\u0161skaito\u201c mums nepatinkan\u010dius dalykus. Ir apskritai, jau seniai pamet\u0117me supratim\u0105, kas tai yra. M\u016bs\u0173 am\u017eininkams protingumas rei\u0161kia: a) polink\u012f atomizuoti, kai svarstomas veiksmas po veiksmo; b) kit\u0173 dorybi\u0173 \u201eaukso vidur\u012f\u201c, geb\u0117jim\u0105 i\u0161vengti kra\u0161tutinum\u0173. Neatsitiktinai Google vert\u0117jas ispan\u0173 prudencia \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ver\u010dia kaip \u201eapdairum\u0105, atsargum\u0105\u201c ir apibr\u0117\u017eia i\u0161skirtinai kaip mok\u0117jim\u0105 apsisaugoti nuo ka\u017eko blogo: \u201eGeb\u0117jimas susid\u016brus su tam tikrais \u012fvykiais ar veiksmais apm\u0105styti galimai juose slypin\u010dias rizikas ir taip priderinti ar pakeisti savo elges\u012f, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta patirti ar padaryti bereikalingos \u017ealos.\u201c O kaipgi didysis protingumo tikslas, su\u017eav\u0117j\u0119s Angeli\u0161k\u0105j\u012f daktar\u0105, tai yra jo geb\u0117jimas nurodyti \u017emogui siektinus tikslus \u2013 g\u0117r\u012f jau dabar, \u0161ioje netobuloje, kintan\u010dioje tikrov\u0117je? Google vert\u0117jas apie j\u012f u\u017esimena tik antroje vietoje ir tik paslaugiai pesp\u0117j\u0119s, kad \u0161i reik\u0161m\u0117 priklauso religijos sri\u010diai.<\/p>

\u012epratome tapatinti protingum\u0105 su kai kuriomis jo dalimis, o tiksliau, j\u0173 perlenkimais \u2013 apsukrumu, gudrumu, suktumu. XVII\u2013XVIII a. tekstuose vis da\u017eniau \u0161alia protingumo imtas ra\u0161yti \u017eodis \u201eegoizmas\u201c. I. Kantas niekino protingum\u0105 d\u0117l jo pragmati\u0161kumo ir laik\u0117 smulkiabur\u017euazine dorybe, pasitelkiama ie\u0161kant asmeninio saugumo. Romantikai dar radikaliau i\u0161k\u0117l\u0117 kaip jos prie\u0161prie\u0161\u0105 vadinamojo autenti\u0161ko gyvenimo nesaugum\u0105.<\/p>

M\u016bs\u0173 dienomis protingumo dorybei keli\u0105 u\u017etveria dvi sunkiai \u012fveikiamos kli\u016btys: anapusyb\u0117s atmetimas \u2013 kad ry\u017etum\u0117s patik\u0117ti mums kalban\u010diu pasauliu, turime tik\u0117ti, kad jis yra mums palankus, o tai \u012fmanoma tik \u012ftik\u0117jus, jog jis yra persmelktas auk\u0161tesn\u0117s prasm\u0117s \u2013 Prasm\u0117s, o ne beprasmis atsitiktinumo, aklos evoliucijos produktas ar valdomas ka\u017ekokios s\u0105mokslinink\u0173 grupel\u0117s. Antroji didi kli\u016btis yra m\u016bs\u0173 dualisti\u0161ka antropologija, \u012ftvirtinta Dekarto ir nuo jo laik\u0173 niekada rimtai nepaneigta: mes grie\u017etai atskiriame prot\u0105 ir jausmus, tai kaip mums v\u0117l i\u0161mokti naudotis \u012frankiu, sudarytu i\u0161 j\u0173 abiej\u0173?<\/p>

Protingumo doryb\u0117s mokytojas \u2013 \u0161v. Ignacas Lojola<\/strong><\/h4>

1556 m. mirus Ignacui kardinolas Bartolom\u0117 de la Kueva parei\u0161k\u0117, kad Ba\u017eny\u010dia neteko protingiausios savo galvos (Bartolom\u00e9 de la Cueva y Toledo, cit. A. Hounder. Ignatius von Loyola. Koeln, 1932, p. 36). Ir mokslininkais bei m\u0105stytojais turtingame XVI a. jis kalb\u0117jo ne apie \u017einias ar i\u0161mint\u012f, bet apie protingumo doryb\u0119.<\/p>

\u0160v. Ignacas yra geras protingumo mokytojas, nes pirmiausia pats tur\u0117jo j\u0105 kantriai i\u0161siugdyti. Jaunyst\u0117je kaip tik protingumo jam tr\u016bko labiausiai: b\u016bdamas 24-eri\u0173 vos nepateko \u012f galeras u\u017e tai, kad apsiginklav\u0119s su broliu karnavalo nakt\u012f gimtajame miestelyje tykojo ka\u017ekokio prie\u0161ininko. V\u0117liau artimiesiems prasitar\u0117, kad apskritai \u201ebuvo didelis i\u0161daigininkas \u017eaidimuose, moter\u0173 dalykuose, pe\u0161tyn\u0117se ir ginkl\u0173 reikaluose\u201c. Protingumu nedvelkia ir jo beproti\u0161ka narsa, kai 1521 m. gegu\u017e\u0119 puol\u0117 ginti dar n\u0117 nebaigtos statyti Pamplonos tvirtov\u0117s, ar kai po su\u017eeidimo ir labai sunkios operacijos sugr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 ano pasaulio ry\u017eosi dar vienai siaubingai operacijai \u2013 be jokios narkoz\u0117s nupjauti negra\u017eiai suaugus\u012f kaul\u0105, nes jis \u201eatrod\u0117 labai bjauriai\u201c (A, 4). V\u0117liau, jau gydamas, valand\u0173 valandas \u201evaizduodavosi, k\u0105 tur\u0117t\u0173 daryti, tarnaudamas vienai damai, <\u2026> ir visai nekreipdavo d\u0117mesio, jog tai ne\u012fgyvendinama. Mat ta dama nebuvo tik \u0161iaip kilminga, grafait\u0117 ar kunigaik\u0161tyt\u0117, bet u\u017e jas daug auk\u0161tesnio luomo\u201c (A, 6). Protingumo jam neprid\u0117jo ir i\u0161gyventas atsivertimas bei apsisprendimas tarnauti Dievui: trisde\u0161imtmetis Ignacas u\u017esibr\u0117\u017e\u0117 atgail\u0173 at\u0161iaurumu pranokti net \u0161ventuosius Pranci\u0161k\u0173, Dominyk\u0105 ir Anupr\u0105, nesumok\u0117j\u0119s n\u0117 skatiko nukakti \u012f \u0160vent\u0105j\u0105 \u017dem\u0119 ir netgi u\u017esispyr\u0119s joje pasilikti, nepaisydamas u\u017e Jeruzal\u0117s vienuolyno sien\u0173 \u0161urmuliuojan\u010di\u0173 ginkluot\u0173 turk\u0173 dalini\u0173.<\/p>

Anot Bask\u0173 kriminologijos instituto akademiko \u017dano Ero (Jean Charles Heraut), tyrusio jaunuosius nusikalt\u0117lius, Ignacas pasi\u017eym\u0117jo jiems b\u016bdingais bruo\u017eais ir \u201ei\u0161 ties\u0173 \u017eeng\u0117 ne vien\u0105 \u017eingsn\u012f nusikaltimo kryptimi\u201c. Kaip Ignacas sugeb\u0117jo i\u0161 tokios mai\u0161tingos ir chaoti\u0161kos med\u017eiagos sukurti \u017emog\u0173, kurio atvaizdai stovi viso pasaulio ba\u017eny\u010di\u0173 altoriuose?<\/p>

Protingumas ir tapo pagrindiniu jo \u012frankiu, o kaip j\u012f \u201ei\u0161mank\u0161tinti\u201c, jis smulkiai apra\u0161\u0117 Dvasin\u0117se pratybose. Jos paremtos asmenine patirtimi \u2013 pirmasis Ignaco dvasinis mokinys buvo jis pats. Dar l\u0117tai sveikdamas po su\u017eeidimo jis atrado, kad apsisprend\u017eiant svarb\u016bs abu: ir protas, nurodantis esminius principus, ir \u0161irdis, reaguojanti, kai \u0161ie principai pritaikomi kintan\u010diai pasaulio tikrovei. \u201eKart\u0105 jam prasiv\u0117r\u0117 akys <\u2026> ir jis i\u0161 patirties mat\u0117, kad po vien\u0173 min\u010di\u0173 likdavo li\u016bdnas, o po kit\u0173 \u2013 linksmas. Taip pama\u017eu prad\u0117jo pa\u017einti jame veikian\u010dias skirtingas dvasias: vien\u0105 i\u0161 demono, kit\u0105 \u2013 i\u0161 Dievo\u201c (A, 8). Ir v\u0117liau, kai, anot jo paties, geb\u0117davo rasti Diev\u0105 \u201ebet kuriuo metu, kai tik nor\u0117jo\u201c (A, 99), priimdamas sprendimus labiausiai kliaudavosi ne ypating\u0173 patir\u010di\u0173 metu gautais aprei\u0161kimais, bet dvasi\u0173 atpa\u017einimu.<\/p>

Juk protas, spr\u0119sdamas pats vienas, gali nuvesti klystkeliu, nes vadovaujasi tik savo paties argumentais, ir da\u017eniausiai jie b\u016bna pragmati\u0161ki \u2013 matuojami \u017emogaus, o ne Dievo masteliu. \u0160i\u0105 klaid\u0105, regis, padaro japono Shusaku Endo romano \u201eTyla\u201c (Obuolys, 2016) pagrindinis veik\u0117jas j\u0117zuitas, kai pasirenka i\u0161duoti tik\u0117jim\u0105, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 jo akyse kankinam\u0173 valstie\u010di\u0173 gyvybes \u2013 sutinka vie\u0161ai paniekinti Kristaus atvaizd\u0105 ant jo u\u017emindamas. Tik k\u0105 jis tuo metu i\u0161gelb\u0117jo \u2013 \u017emones ar j\u0173 k\u016bnus? Tiems paprastiems valstie\u010diams naujasis tik\u0117jimas, suteikiantis niekada anks\u010diau nepa\u017einto kilnumo (apie k\u0105 u\u017esimena autorius), buvo toks brangus, kad jie net dr\u012fso rizikuoti savo gyvyb\u0117mis, sl\u0117pdami nuo vald\u017eios atvykus\u012f misionieri\u0173. Vietoje de\u0161imties mirusi\u0173 tik\u0117jimo kankini\u0173 liko gyventi vienas i\u0161davikas ir devyni nusivyl\u0119 vargetos. \u0160io pasirinkimo paai\u0161kinim\u0105 romano autorius \u201e\u012fd\u0117jo\u201c \u012f dvide\u0161imt met\u0173 Japonijoje gyvenan\u010dio, irgi tik\u0117jim\u0105 i\u0161davusio j\u0117zuito Fereiros l\u016bpas: \u201eIki \u0161ios dienos japonai n\u0117ra tur\u0117j\u0119 Dievo s\u0105vokos. Ir niekada netur\u0117s. <\u2026> Japonai ne\u012fsivaizduoja Dievo atskirai nuo \u017emogaus. Jie nepaj\u0117gia galvoti apie egzistencij\u0105, pranokstan\u010di\u0105 \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105. <\u2026> Japonai \u012fsivaizduoja gra\u017e\u0173, i\u0161auk\u0161tint\u0105 \u017emog\u0173. Tai jie vadina Dievu. Dievo vardu jie vadina tai, kas turi toki\u0105 pat egzistencij\u0105, kaip \u017emogus. Ta\u010diau tai n\u0117ra Ba\u017eny\u010dios Dievas\u201c (ibid., p. 245).<\/p>

\"\"
Protingumo doryb\u0117, apsupta girliandos i\u0161 vaisi\u0173 simboli\u0173: cidonijos<\/em>
simbolizuoja vaisingum\u0105, kankor\u0117\u017eiai \u2013 bendryst\u0119, vynuog\u0117s \u2013 <\/em>
turt\u0105, citrinos \u2013 mirties kartum\u0105, agurkai \u2013 tykan\u010di\u0105 nuod\u0117m\u0119<\/em>.
Keramika, Andrea della Robbia, 1475 m., Metropolitan Museum NY,<\/em>
Wikimedia commons.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Jei pagrindinis romano veik\u0117jas b\u016bt\u0173 \u201eatsiklaus\u0119s\u201c tikrov\u0117s, b\u016bt\u0173 i\u0161gird\u0119s, kad vis\u0173 pirma nebuvo protinga apskritai keliauti \u012f Japonij\u0105, statant \u012f pavoj\u0173 tenyk\u0161\u010di\u0173 slapt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvybes. Bet dar ma\u017eiau protinga buvo negerbti gilaus \u0161i\u0173 paprast\u0173 \u017emoni\u0173 pasiry\u017eimo atiduoti u\u017e tik\u0117jim\u0105 gyvyb\u0119, taip giliai \u012fprasminant savo gyvenim\u0105.<\/p>

Kaip tik tikrov\u0117s \u201emokykloje\u201c mai\u0161tingasis Ignacas pama\u017eu i\u0161moko priimti virtin\u0119 Dievo jam i\u0161tart\u0173 \u201ene\u201c: \u201etu neb\u016bsi dvari\u0161kis nei riteris\u201c; \u201etu neb\u016bsi ir atsiskyr\u0117lis \u0160ventojoje \u017dem\u0117je\u201c \u2013 Ignacui prireik\u0117 a\u0161tuoniolikos met\u0173 su tuo susitaikyti; \u201etu negal\u0117si pasi\u0161v\u0119sti sielovadai, kol nebaigsi moksl\u0173\u201c, \u2013 toliau kalb\u0117jo Dievas, ir Ignacas dvylika met\u0173 paskyr\u0117 studijoms; \u201etu neb\u016bsi benamis piligrimas, bet \u012fsteigsi ordin\u0105 ir valdysi t\u016bkstan\u010dius\u201c, \u2013 ir Ignacas paskutinius a\u0161tuoniolika met\u0173 praleido Romoje, susik\u016bprin\u0119s u\u017e ra\u0161omojo stalo; \u201etu, kuris nenor\u0117jai, kad j\u0117zuitai d\u0117styt\u0173, pad\u0117si pamatus pla\u010diausiai \u0161vietimo sistemai\u201c, \u2013 ir per paskutin\u012f gyvenimo de\u0161imtmet\u012f Ignacas pasira\u0161\u0117 penkiasde\u0161imties kolegij\u0173 steigimo aktus.<\/p>

\u0160tai kod\u0117l protingumo mank\u0161tai tokie svarb\u016bs m\u016bs\u0173 kasdieniai i\u0161\u0161\u016bkiai: jie pas mus ateina, mus u\u017egri\u016bva, bet nekyla i\u0161 m\u016bs\u0173. Mes tik galime rinktis, priimsime ar atstumsime gaut\u0105 u\u017eduot\u012f, o kartu ir U\u017eduoties dav\u0117j\u0105. \u201eNei vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nesame laisvas savo gyvenimo k\u016br\u0117jas ar dizaineris\u201c (Kreeft, ibid., p. 204), arba, anot \u0161v. Pauliaus, \u201en\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 negyvena sau, n\u0117 vienas sau nemir\u0161ta\u201c (Rom 14, 7). Vidiniai \u017emoni\u0173 kompasai u\u017estringa pernelyg lengvai, ir \u201e\u0161iame gyvenime tik nedaugelis \u2013 netgi saky\u010diau, kad toki\u0173 n\u0117ra \u2013 paj\u0117gia visame kame nustatyti ar \u012fvertinti, kiek jie i\u0161 savo pus\u0117s kliudo ar nepadeda tam, k\u0105 m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats nori j\u0173 sieloje nuveikti\u2026\u201c, ra\u0161\u0117 Ignacas (Lai\u0161kai. Vilnius, 2021, p. 68). Ir jei buvo teisus \u0161v. Ireniejus, \u201eDievo \u0161lov\u0117 yra gyvas \u017emogus\u201c, tai yra geriausia sav\u0119s paties versija \u2013 laimingas, visa kr\u016btine kv\u0117puojantis \u017emogus.<\/p>

\u012e \u0161\u012f tiksl\u0105 einama vis\u0105 gyvenim\u0105, ir kaip tik protingumas padeda atsirinkti, k\u0105 konkre\u010diai turime daryti kiekvien\u0105 dien\u0105, kiekvienoje konkre\u010dioje situacijoje, nes \u201em\u016bs\u0173 esatis randasi i\u0161 m\u016bs\u0173 veikimo, ir kai mes ka\u017ek\u0105 darome, tai tuo pat metu darome save\u201c (Aranguren, ibid., p. 393). O jei tapti geriausia sav\u0119s paties versija yra did\u017eiausia \u017emogaus laim\u0117, tai ko steb\u0117tis, kad kaip tik bud\u00adrio\u00adsios mergel\u0117s pateko \u012f i\u0161svajot\u0105j\u0105 puot\u0105, o mes jos dur\u0173 nerandame n\u0117 su \u017eiburiu?<\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. IV<\/a><\/p>