{"id":1124,"date":"2022-11-02T09:26:45","date_gmt":"2022-11-02T09:26:45","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1124"},"modified":"2024-07-15T21:58:21","modified_gmt":"2024-07-15T18:58:21","slug":"danute-lapenaite-ir-daiva-morozoviene-apie-netektis-ir-gedejima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/11\/02\/danute-lapenaite-ir-daiva-morozoviene-apie-netektis-ir-gedejima\/","title":{"rendered":"Danut\u0117 Lap\u0117nait\u0117 ir Daiva Morozovien\u0117. Apie netektis ir ged\u0117jim\u0105"},"content":{"rendered":"

I\u0161girdus \u017eod\u017eius \u201enetektis\u201c, \u201eged\u0117jimas\u201c, prie\u0161 akis i\u0161kyla atsisveikinimo su artimu mirusiu \u017emogumi vaizdai, juodi gedulo drabu\u017eiai ir, \u017einoma, kan\u010dios pa\u017eym\u0117ti veidai. Netektis mums yra tarsi kokia \u012fsibrov\u0117l\u0117, kuri laiming\u0105, \u0161vies\u0173 gyvenim\u0105 aptemdo ir atveria vien tik skausm\u0105. Galb\u016bt d\u0117l to taip norisi nustumti mirt\u012f \u012f tolimiausi\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenimo u\u017ekabor\u012f ir gyventi tarytum\u2026 niekada nemirsim. Vis labiau laikome save nemirtingais, m\u0117giname mirt\u012f paneigti, ignoruojame ir ged\u0117jimo laik\u0105.<\/em><\/p>

Karo psicholog\u0117 Danut\u0117 Lap\u0117nait\u0117 (www.danutelapenaite.lt<\/a>) ir karo psichiatr\u0117 psichoterapeut\u0117 Daiva Morozovien\u0117 ne tik darbuojasi Lietuvos kariuomen\u0117je, bet taip pat savanori\u0161kai palydi netek\u010di\u0173 grup\u0119, kuri jau a\u0161tuonerius metus veikia Vilniaus \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dioje. Ged\u0117jimo bei netek\u010di\u0173 grup\u0117s Lietuvoje\u00a0\u2013 vis dar reta praktika, nors apsidair\u0119 aplink pamatysime ne vien\u0105 prisl\u0117gt\u0105 netekties skausmo, ir ne\u017einant\u012f, kur rasti erdv\u0119 juo dalintis ir gyti. \u0160iandien, kai mirtis vis labiau maskuojama, o netekties skausmas da\u017enai slepiamas ir ignoruojamas, dalinam\u0117s Danut\u0117s ir Daivos mintimis apie tai, kas yra ged\u0117jimas, kaip nepal\u016b\u017eti i\u0161gyvenant netekt\u012f ir kaip galime vieni kitiems pad\u0117ti \u0161iame gyvenimo etape.<\/em><\/p>

Kas yra ged\u0117jimas?<\/h4>

Ged\u0117jimas pirmiausia yra procesas, sielvarto darbas, kuris padeda susitvarkyti su patirta netektimi. Tai \u2013 normalus, sveikas gyvenimo laikotarpis, ir jeigu j\u012f nor\u0117tum\u0117m paneigti, b\u016bt\u0173 tas pats, kas, l\u016b\u017eus kojai, teigti, kad gijimo procesas yra neb\u016btinas, \u0161i\u0105 traum\u0105 ignoruoti ir toliau vaik\u0161\u010dioti l\u016b\u017eusia koja.<\/p>

Ged\u0117jimas yra visi\u0161kai normali reakcija netekus to, kas mums reik\u0161minga. Juk i\u0161 ties\u0173 gedime tik t\u0173 dalyk\u0173, kurie mums svarb\u016bs. \u017dinoma, da\u017eniausiai ir skaud\u017eiausiai patiriame netekt\u012f, kai mir\u0161ta mums artimas \u017emogus. B\u016bna itin sunku, kai su mirusiu asmeniu buvo siejama labai daug vil\u010di\u0173, tuomet drauge prarandi dal\u012f savo gyvenimo, planuoto, kurto, statyto. Ta\u010diau gedime ir kit\u0173 dalyk\u0173: netektis i\u0161gyvenama d\u0117l skyryb\u0173, netekus darbo, sveikatos \u2013 kai susergi pats arba tau brangus \u017emogus\u2026 Netektis gali nustebinti mus pa\u010dius: vieni susitaiko su artim\u0173j\u0173 netektimi, bet niekaip negali susitaikyti su savo sveikatos praradimu, su tuo, kad tampa visai kitokie, nei \u012fsivaizdavo save b\u016bsiant ateityje. Netgi netekti savo svajoni\u0173, iliuzij\u0173 ir vil\u010di\u0173 \u017emogui da\u017enai yra daug sunkiau negu ka\u017eko labai realaus. Taigi, netektis yra m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117 \u2013 tu visuomet ka\u017eko netenki.<\/p>

\"\"
unsplash.com nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Pana\u0161us \u012f ged\u0117jim\u0105 procesas i\u0161gyvenamas ir tuomet, kai \u017emogus supranta, kad tuoj neteks. Pavyzd\u017eiui, vienas \u017emogus at\u0117jo \u012f \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dioje vykstan\u010di\u0105 netek\u010di\u0173 grup\u0119, artimajam susirgus nepagydoma liga, ir nustojo lankyti grup\u0119 dar prie\u0161 jo mirt\u012f. Taip vyko \u0161io \u017emogaus pasiruo\u0161imas netek\u010diai.<\/p>

Svarbu pasteb\u0117ti, kad netektis n\u0117ra ka\u017ekas i\u0161skirtinio \u2013 juk n\u0117ra \u017emogaus, kuris neb\u016bt\u0173 to patyr\u0119s. Mes ne\u017einom, kada mus i\u0161tiks tokia netektis, su kuria bent kur\u012f laik\u0105 nesugeb\u0117sim susitvarkyti\u2026 To negali suplanuoti.<\/p>

Netekties i\u0161gyvenimo procesas<\/h4>

Nors psichologijoje bandoma \u012fvardinti tam tikras ged\u0117jimo fazes ar stadijas, labai da\u017enai netek\u010di\u0173 grup\u0117s nariai sako, kad j\u0173 tiesiog n\u0117ra \u2013 kiekvienam ged\u0117jimo procesas vyksta labai skirtingai. Tiesa, ir naujosios teorijos psichologijoje nebesiremia tokiu grie\u017etu ged\u0117jimo fazi\u0173 skirstymu kaip anks\u010diau \u2013 \u0161is procesas yra labai banguotas ir pernelyg sunku j\u012f sud\u0117ti \u012f r\u0117mus.<\/p>

Tiesa, pirmoji reakcija \u012f netekt\u012f da\u017eniausiai b\u016bna sutrikimas ir nesuvokimas, kas \u012fvyko. Taigi, i\u0161 prad\u017ei\u0173 patiriamas \u0161okas, sukr\u0117timas. Po to da\u017eniausiai seka neigimas. Kartais \u017emon\u0117s sako: \u201eMa\u010diau, steb\u0117jau, rodos, suvokiau visk\u0105, kas vyksta, bet negal\u0117jau tuo patik\u0117ti\u201c, \u2013 tai yra neigimo laikas, kuris kiekvienam trunka skirtingai.<\/p>

Ged\u0117damas \u017emogus turi nueiti keli\u0105 nuo mirties neigimo iki jos pri\u0117mimo. Manoma, kad pri\u0117mimo procesas, netekties \u012fsis\u0105moninimas gali trukti iki pus\u0117s met\u0173. Kol mirtis nesuvokta, nepriimta, da\u017enai b\u016bna taip, kad \u017emogus pusiau tiki, pusiau netiki, jog jam brangus asmuo mir\u0117. Kaip tai pasirei\u0161kia? Kai m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117 nepriima netekties fakto, rodos, netiesa, kad to \u017emogaus neb\u0117ra tarp gyv\u0173j\u0173. Da\u017enai atrodo, kad mir\u0119s \u017emogus sugr\u012f\u0161, b\u016bna, jog artimieji pamato gatv\u0117je \u012f mirus\u012fj\u012f pana\u0161\u0173 \u017emog\u0173 ir b\u0117ga pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar tai ne jis, da\u017enai eina \u012f kapines, kalbasi su mirusiuoju, da\u017enai \u017ei\u016bri pro lang\u0105, laukdami, kol pareis namo, sapnuoja\u2026 Kartais \u017emon\u0117s pasakoja, kad jiems atrodo, jog ka\u017ekas pasikeit\u0117, sujud\u0117jo kambaryje, arba kad mirusysis pad\u0117jo ka\u017ek\u0105 padaryti\u2026 Tai labai normal\u016bs dalykai, taip vyksta m\u016bs\u0173 psichikos, m\u016bs\u0173 sielos darbas.<\/p>

V\u0117liau, kai gedintis \u017emogus nueina keli\u0105 nuo nesupratimo iki fakto, kad artimasis mir\u0117, pri\u0117mimo, j\u012f aplanko sielvartas ir li\u016bdesio, kartais kalt\u0117s jausmai. Da\u017enas i\u0161gyvena kalt\u0117s jausm\u0105, kyla klausimai: \u201ekod\u0117l?\u201c, \u201ek\u0105 a\u0161 tur\u0117jau padaryti?\u201c. Kai realiai supranti, kad jau nieko nepakeisi, ateina li\u016bdesys, ir reikia j\u012f i\u0161b\u016bti. Tuomet turi susitaikyti ir prad\u0117ti gyventi gyvenim\u0105, kuris yra kitoks, nei buvo anks\u010diau.<\/p>

Labai da\u017enai \u017emon\u0117s nori, kad viskas b\u016bt\u0173 taip, kaip anks\u010diau, bet taip jau niekada nebus. Pama\u017eu ateina suvokimas, kad prasid\u0117jo naujas gyvenimo etapas, su visais poky\u010diais, kurie lydi netekt\u012f.<\/p>

Kai mirt\u012f bandoma nustumti \u012f para\u0161tes<\/h4>

M\u016bs\u0173 visuomen\u0117je darosi \u012fprasta neigti visa, kas susij\u0119 su mirtimi. Mirties tarsi n\u0117ra, apie j\u0105 vis ma\u017eiau kalbama, \u012f \u0161ermenis ar laidotuves stengiamasi nevesti vaik\u0173. \u201ePamenu, kad augdama pas mo\u010diut\u0119, dalyvaudavau visose kaimo laidotuv\u0117se: mus gra\u017eiai aprengdavo, eidavom \u012f \u0161ermenis, tur\u0117davom ten tyliai s\u0117d\u0117ti, eidavom procesijoj, ne\u0161dami g\u0117lytes, iki pat kapini\u0173 \u2013 tuomet i\u0161gyvenau patirt\u012f, kad tai, kas vyksta \u0161ermen\u0173, laidotuvi\u0173 metu, yra labai svarbu, ir tai nuo man\u0119s neslepiama. Dabar \u0161ito n\u0117ra\u201c, \u2013 dalinasi psichiatr\u0117 psichoterapeut\u0117 Daiva.<\/p>

Dar vienas dalykas, i\u0161 ko atpa\u017e\u012fstame bandym\u0105 i\u0161stumti mirt\u012f i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenimo \u2013 pats \u0161ermen\u0173 laiko sutrump\u0117jimas, anks\u010diau \u0161ermenys trukdavo tris dienas, mirusysis b\u016bdavo pa\u0161arvotas tuose namuose, kur gyveno, o dabar viskas vyksta labai trumpai \u2013 dien\u0105, re\u010diau dvi. Sakoma, kad reik\u0117davo \u0161arvoti mirus\u012fj\u012f tris dienas, kad susirinkt\u0173 visa gimin\u0117, bet i\u0161 ties\u0173 ne tik d\u0117l to. Per t\u0105 laik\u0105, kol esi prie karsto, supranti, kad \u017emogus mir\u0117, susitaikai, priimi t\u0105 fakt\u0105.<\/p>

Visi ritualai pad\u0117davo priimti mirt\u012f: ir atsisveikinimas, ir palaiminimai, ir raudos. Apskritai, anks\u010diau mirtis buvo ma\u017eiau neigiama: visi gimdavo, visi ir mirdavo. O dabar\u2026 esame gra\u017e\u016bs, jauni ir nemirtingi. \u017dmon\u0117s ruo\u0161davosi mir\u010diai i\u0161 anksto: dar m\u016bs\u0173 mo\u010diut\u0117s tur\u0117davo susiruo\u0161usios \u012fkapes, parodydavo artimiesiems, kalb\u0117davosi apie tai, kaip jas laidos. Taip ne tik pats \u017emogus ruo\u0161davosi mir\u010diai, bet kartu paruo\u0161davo ir savo artimuosius. Psicholog\u0117 Danut\u0117 pasakoja, jog viena jos pa\u017e\u012fstama neseniai nusipirko sen\u0105 nam\u0105 ir pal\u0117p\u0117je rado\u2026 karst\u0105. Anks\u010diau \u017emogui buvo nat\u016bralu ruo\u0161tis mir\u010diai ir pagalvoti net apie tokius prakti\u0161kus dalykus.<\/p>

\u0160iuo pandemijos laikotarpiu laidojimo papro\u010diai dar labiau pasikeit\u0117 \u2013 \u0161ermen\u0173 metu matoma tik urna, lieka vos kelios valandos pamatyti mirus\u012fj\u012f prie\u0161 kremavim\u0105. Tuomet net nesp\u0117ji suvokti, kas \u012fvyko. Mirusiojo artimieji, su\u017einoj\u0119 apie netekt\u012f, patiria didel\u012f \u0161ok\u0105. O kas vyksta po to? Mirusiojo nebematai. Dabar \u0161ermenys da\u017eniausiai atrodo taip: gra\u017eiai pad\u0117ta urna, groja gra\u017ei muzika, fone rodomos gra\u017eios nuotraukos i\u0161 velionio gyvenimo, kai jis buvo sveikas ir laimingas, visi \u0161neku\u010diuojasi ir dalijasi gra\u017eiais prisiminimais\u2026 Visai kas kita, kai b\u016bni prie mirusiojo k\u016bno, tai \u2013 sukre\u010dianti patirtis: matai tau brang\u0173 \u017emog\u0173, suvoki, kad jis jau yra mir\u0119s, kyla daugyb\u0117 jausm\u0173, \u017einoma, ir skausmas. \u017dvelgiant \u012f urn\u0105, tokio santykio n\u0117ra, tik paskui \u017emogus staiga supranta, kad ka\u017eko neteko, atsiveria tu\u0161tuma. Tuomet paprastai i\u0161tinka labai didel\u0117 kriz\u0117.<\/p>

Viskas kei\u010diasi, ir buvusi\u0173 tradicij\u0173 nesugr\u0105\u017einsime, bet svarbu kalb\u0117ti apie \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 pasekmes \u017emogui ir jo i\u0161gyvenamam ged\u0117jimo procesui.<\/p>

Gedin\u010diojo \u017einia<\/h4>

Anks\u010diau buvo nat\u016bralu, jog gedintis \u017emogus d\u0117vi juodus drabu\u017eius. Moterys per gedulo laikotarp\u012f rengdavosi juodai, ry\u0161\u0117davo juod\u0105 skarel\u0119, o vyrai \u012f \u0161varko atlap\u0105 \u012fsisegdavo juod\u0105 juostel\u0119. Be to, gedinti \u0161eima ar gimin\u0117 ged\u0117jimo laikotarpiu susilaikydavo nuo pasilinksminim\u0173 bei dideli\u0173 \u0161ven\u010di\u0173.<\/p>

K\u0105 rei\u0161kia juodas drabu\u017eis? Tai \u2013 \u017einia aplinkai: \u201edabar a\u0161 ged\u017eiu, \u0161iuo metu esu kitoks \/ kitokia negu j\u016bs\u201c. \u0160itai yra tam tikras palengvinimas gedin\u010diam \u017emogui: matydami vilkint juodai, \u017emon\u0117s nereikalauja, kad jis tryk\u0161t\u0173 d\u017eiaugsmu, neklausin\u0117ja: \u201eko tu toks nusimin\u0119s\u201c\u2026<\/p>

Netektims b\u016bdinga asinchronizacija (nesuderinamumas) tarp \u017emogaus i\u0161or\u0117s ir vidaus. Viduje \u017emogus ken\u010dia, jam yra labai blogai, o aplinka yra kitokia: tuomet gedintis \u017emogus, su savo jausmais, su savo skausmu, pasijau\u010dia visi\u0161kai vieni\u0161as. Tokiu atveju, tam tikra apranga yra \u017eenklas, kuris sako: \u201e\u0160iuo metu mane reikia truput\u0117l\u012f pasaugoti.\u201c<\/p>

Da\u017enai, pra\u0117jus vos m\u0117nesiui nuo artimo \u017emogaus laidotuvi\u0173, i\u0161girsime sakant: \u201eK\u0105 tu \u010dia vaidini, kod\u0117l d\u0117vi juodus drabu\u017eius? D\u017eiaukis gyvenimu!\u201c Taip sakoma, nes gedintis \u017emogus yra nepatogus aplinkiniams. Jis \u2013 lyg tas \u012fkapi\u0173 drabu\u017eis, kabantis mo\u010diut\u0117s spintoje ir primenantis, kad jie mirs. I\u0161stumti mirt\u012f yra tiesiog lengviau.<\/p>

\"\"
unsplash.com nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u017diauri gyvenimo dovana<\/h4>

Svarbu \u012fsivardinti, kad ged\u0117jimas n\u0117ra liga. Tai normali reakcija \u012f netekt\u012f, kai m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117je atliekamas tam tikras darbas, ir mes i\u0161 \u0161io laikotarpio tur\u0117tume i\u0161eiti su nauja patirtimi ir nauja i\u0161mintimi. Tiesa, i\u0161 prad\u017ei\u0173 labai sunku patik\u0117ti, kad ged\u0117jimo patirtis gali duoti ger\u0173 vaisi\u0173.<\/p>

Ged\u0117jimo laikas turi ir plius\u0173, ir minus\u0173. Net yra sakoma, kad netektis \u2013 \u017eiauri gyvenimo dovana. Viena vertus, jau niekada nebebus taip, kaip anks\u010diau, niekada \u0161alia nebebus to \u017emogaus, kuris tau buvo toks svarbus, kur\u012f myl\u0117jai, be kurio dabar taip sunku. Ta tu\u0161tuma lieka, ir niekas negali jos u\u017epildyti, taip jau yra. Ta\u010diau ged\u0117jimo laikas drauge yra ir vaisingas: skausmas tave moko b\u016bti jautresn\u012f kitam \u017emogui ir jo skausmui. Be to, \u012fgyji suvokim\u0105, kad viskas praeina: vienaip ar kitaip, su vienokiom ar kitokiom pasekm\u0117m, bet visi dalykai, taip pat ir kan\u010dia, praeina.<\/p>

Komplikuotos netektys<\/h4>

Vaiko ar jauno \u017emogaus mirtis, savi\u017eudyb\u0117, smurtin\u0117 mirtis, atvejai, kai \u017emogus dingsta be \u017einios, \u2013 tai komplikuotos netektys. Pavyzd\u017eiui, kai \u017emogus nusi\u017eudo, artimiesiems kyla daugyb\u0117 jausm\u0173. Jie da\u017enai i\u0161gyvena kalt\u0119 ir kaltina save, kad laiku nepamat\u0117 gr\u0117sm\u0117s, kad nepad\u0117jo, nei\u0161saugojo. Taip pat, savi\u017eudyb\u0117s atveju, lydi ir g\u0117dos jausmas: tabu pasakyti kitiems, kad tavo artimasis nusi\u017eud\u0117, baisu, jog tave d\u0117l to kaltins. Be to, savi\u017eudyb\u0117 labai siejasi su i\u0161davyste: artimieji jau\u010diasi i\u0161duoti \u2013 juk nusi\u017eud\u0119s \u017emogus juos paliko savo noru, galb\u016bt net negalvodamas apie tai, kaip bus po jo mirties.<\/p>

Vienas i\u0161 komplikuoto ged\u0117jimo po\u017eymi\u0173 \u2013 kai \u017emogus elgiasi taip, lyg nieko neb\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119, visais b\u016bdais m\u0117gina i\u0161stumti mint\u012f apie netekt\u012f, ta\u010diau jausmai niekur nedingsta, jie kaupiasi. Tokiu atveju pastebima labai stipri asinchronizacija: tavo viduje chaosas, netekties skausmas niekur neding\u0119s, o i\u0161or\u0117je, regis, viskas gerai, gyveni \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. Tuomet \u017emogus da\u017eniausiai pats nesupranta, kas jam vyksta, da\u017enai suserga, pradeda vartoti alkohol\u012f, patiria sunkum\u0105 b\u016bti visuomen\u0117je. Vyksta ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f \u0161izofrenij\u0105 \u2013 proto skilimas, kur\u012f sukelia pasirinkimas neigti.<\/p>

Komplikuotas ged\u0117jimas gali pasireik\u0161ti liguistomis reakcijomis: savi\u017eudyb\u0117s kriz\u0117, depresinis sutrikimas, panikos priepuoliai, hipochondrija. Tokios komplikacijos rei\u0161kia, kad ged\u0117jimas nevyksta nat\u016braliai ir \u017emogui reikalinga pagalba, da\u017enai ir psichologo ar psichiatro.<\/p>

Pagerbti ir pasir\u016bpinti<\/h4>

Labai da\u017enai su gedin\u010diuoju bijoma kalb\u0117ti apie jo skausm\u0105, sutrinkama, ne\u017einoma, k\u0105 sakyti, kaip reaguoti, kaip paguosti ir u\u017ejausti. Vis da\u017eniau eidami \u012f laidotuves \u017emon\u0117s nebe\u017eino, kaip elgtis, k\u0105 sakyti, kaip apsirengti, ar pasakyti \u201eu\u017ejau\u010diu\u201c, ar paspausti rank\u0105, ar apkabinti, ar pasimelsti\u2026<\/p>

Pasakyti \u201eu\u017euojauta\u201c, \u201eu\u017ejau\u010diu\u201c yra labai svarbu. Juk i\u0161gyvenant\u012f netekt\u012f tikrai u\u017ejauti taip, kaip sugebi. Be to, pagarb\u0105 galima i\u0161reik\u0161ti net drabu\u017eiu \u2013 apsirengus nekasdieni\u0161kai, ne bet kaip, atne\u0161ant g\u0117l\u0117s \u017eied\u0105. Tas i\u0161skirtinumas gedulo akimirk\u0105 artimiesiems yra labai svarbus.<\/p>

Netektis atveria tam tikr\u0105 tu\u0161tumos jausm\u0105, kartais net fizi\u0161kai jau\u010diam\u0105 ties kr\u016btine. D\u0117l to per \u0161ermenis, laidotuves, rei\u0161kiant u\u017euojaut\u0105, svarbus ir fizinis kontaktas, apkabinimas. Prisiglaudimas tarsi u\u017epildo t\u0105 tu\u0161tum\u0105. K\u0105 mums rei\u0161kia apkabinimas? \u0160iluma, saugumas, mama. V\u0117liau tai ir atsimename \u2013 ka\u017ekas mus apkabino, pabuvo \u0161alia sunki\u0105 akimirk\u0105. Apkabinimas ne\u0161a \u017eini\u0105 \u2013 \u201ea\u0161 esu su tavimi\u201c. Apkabin\u0119s jauti, ar \u017emogus nori b\u016bti apkabintas, ir kiek laiko tas apkabinimas turi trukti. \u0160is artumo poreikis yra labai individualus.<\/p>

Be to, yra daugyb\u0117 praktini\u0173 dalyk\u0173, kuriais reikia pasir\u016bpinti. Yra tek\u0119 matyti, kaip \u017emona per vyro laidotuves nualpo d\u0117l nusilpimo, nes tris dienas buvo nieko nevalgiusi. \u017dmogus, i\u0161gyvenantis stres\u0105, gali nejausti alkio, miego tr\u016bkumo. D\u0117l to labai svarbu paklausti gedin\u010diojo: ar pavalgei? Ar tau ne\u0161alta? Gal atne\u0161ti \u0161iltesn\u012f drabu\u017e\u012f? Be to, galima pasi\u016blyti pagalb\u0105 organizaciniais buitiniais klausimais: galb\u016bt g\u0117les pamerkti, kam nors kavos pasi\u016blyti ar namo parve\u017eti. Juk kai \u017emogus paskutines valandas b\u016bna prie savo mylimo mirusiojo, \u0161ie praktiniai klausimai jam tikrai n\u0117ra patys svarbiausi.<\/p>

Aplinkini\u0173 pagalba gedin\u010diajam<\/h4>

Ne ma\u017eiau svarbus ir gedin\u010diojo palaikymas po laidotuvi\u0173. Labai da\u017enai netek\u010di\u0173 grup\u0117s nariai dalinasi skausmu, kad at\u0117jo laikas, kai pasijuto visi\u0161kai vieni: \u201eLaidotuvi\u0173 metu daugyb\u0117 artim\u0173j\u0173, gimini\u0173 sak\u0117: kreipkis, visada pad\u0117sim, o paskui likau visi\u0161kai vienas.\u201c<\/p>

Paprastai kriziniai laikotarpiai b\u016bna po laidotuvi\u0173 pra\u0117jus savaitei, m\u0117nesiui ir pusei met\u0173. Tuomet itin svarbu tuo metu paskambinti, pasidom\u0117ti gedin\u010diuoju. Tuo gali pasir\u016bpinti ir tikin\u010di\u0173j\u0173 bendruomen\u0117, tarpusavyje susitariant, kada kas paskambins ar aplankys.<\/p>

Svarbiausia tur\u0117ti dr\u0105sos palaikyti ken\u010diant\u012f \u017emog\u0173. Nes da\u017enai, regis, nori pad\u0117ti, o ne\u017einai kaip, bijai, kad suklysi, pasakysi k\u0105 nors ne taip\u2026 Svarbu nesijaudinti d\u0117l to, ar \u201epataikysi\u201c, o prieiti ir pakalbinti, pasidom\u0117ti, i\u0161dr\u012fsti parodyti, kad kitas tau r\u016bpi. Net jei padarysi klaid\u0105 ar ne taip k\u0105 nors pasakysi, \u017emogus \u017einos, kad jis tau r\u016bpi.<\/p>

Dr\u0105sos reikia ir tam, kuris klausia, ir tam, kuris atsako. Visuomen\u0117 spaud\u017eia i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173: \u201eviskas gerai, jau pra\u0117jo, u\u017esimir\u0161k\u2026\u201c, ir tikisi, kad i\u0161girs atsakym\u0105: \u201etaip, viskas gerai, a\u0161 susitvarkiau\u201c. D\u0117l to ir gedin\u010diajam reikia dr\u0105sos pasakyti, kad jam blogai, kad kyla sunkum\u0173. Pavyzd\u017eiui: ne\u017einau, kas man ratus pakeis, nes visad tai darydavo vyras, kas sumok\u0117s mokes\u010dius, kur malkas pirkti, ir kaip Kal\u0117das \u0161v\u0119siu\u2026<\/p>

Did\u017eiausia klaida, kuri\u0105 galime padaryti, tai \u2013 nustoti bandyti pagelb\u0117ti gedin\u010diajam. Taip, pasi\u016blius pagalb\u0105, jis gali jos nepriimti, gali net ap\u0161aukti. Da\u017enai tokiais atvejais atsitraukiama ir nebebandoma pad\u0117ti. Svarbu nei\u0161sig\u0105sti toki\u0173 reakcij\u0173, nesupratimo, nes \u0161ios emocijos nukreiptos ne \u012f klausiant\u012fj\u012f, o kyla i\u0161 patiriamo skausmo. Blogai, jei klausiantysis, i\u0161gird\u0119s neigiam\u0105 atsakym\u0105, \u012fsi\u017eeid\u017eia.<\/p>

Dar viena klaida \u2013 kai bijoma klausti apie tai, kaip jau\u010diasi gedintysis, nes baisu ir v\u0117l sukelti skausm\u0105. Bet gedintis \u017emogus ir taip jau\u010dia skausm\u0105, nors galb\u016bt to ir neparodo. Paprastas klausimas, pasiteiravimas gali b\u016bti labai svarbus ir atne\u0161ti palengv\u0117jim\u0105: \u201eka\u017ekas atsimena, kad prie\u0161 metus patyriau netekt\u012f, ir supranta, kad man vis dar gali skaud\u0117ti\u2026\u201c<\/p>

Norint pad\u0117ti tam, kuris patyr\u0117 netekt\u012f, reik\u0117s laiko, energijos, dr\u0105sos. D\u0117l to daugeliui patogiau, kai kitas atrodo gerai, kai jam pagalbos nereikia. Pavyzd\u017eiui, pas mus \u012fprasta sakyti: \u201eKokia stipri moteris \u2013 neverkia, nieko nepra\u0161o pagalbos\u2026\u201c Bet kas i\u0161 ties\u0173 slypi u\u017e tos tariamos stipryb\u0117s?<\/p>

Taip, galima ged\u0117ti vienam, bet labai svarbu \u017einoti, kad yra ka\u017ekoks \u017emogus ar grup\u0117, kur, jei reik\u0117t\u0173, gali kreiptis pagalbos. Tai neb\u016btinai turi b\u016bti psichiatras, gali b\u016bti ir artimieji, parapijos bendruomen\u0117 ar dvasininkas.<\/p>

Kada verta sunerimti?<\/h4>

Svarbu pasteb\u0117ti po\u017eymius, kurie rei\u0161kia, jog kyla gr\u0117sm\u0117 gedin\u010diojo sveikatai: kai \u017emogus nesir\u016bpina savimi, ima piktnaud\u017eiauti psichotropin\u0117mis med\u017eiagomis, atsiranda po\u017eymi\u0173, kad jis gali pakelti rank\u0105 prie\u0161 save, i\u0161dalina savo asmeninius daiktus, kalba apie mirt\u012f\u2026 Svarbu pajausti, kada reikia imtis labai konkre\u010di\u0173 veiksm\u0173. Galima paklausti kito \u017emogaus, ar ir jam atrodo, kad reikia ka\u017ek\u0105 daryti, ir jei taip, tuomet tikrai reik\u0117t\u0173 imtis priemoni\u0173. K\u0105 daryti, jei gr\u0117sm\u0117 sveikatai tikrai yra pakankamai didel\u0117? Paimti \u017emog\u0173 u\u017e rankos ir nuvesti pas specialist\u0105.<\/p>

Laikas, kai gedintis \u017emogus atsiduria \u201edugne\u201c ir pats pradeda tai suprasti, yra pats naudingiausias pasi\u016blyti pagalb\u0105. Iki tol jis gali atmesti bet kokias pastangas pad\u0117ti, o kai i\u0161gyvena \u0161\u012f laik\u0105, yra didel\u0117 tikimyb\u0117, kad priims pagalb\u0105.<\/p>

Dar vienas svarbus dalykas: besistengdami pad\u0117ti neturime u\u017eimti Dievo vietos. Jei pasidom\u0117jai, pasi\u016blei pagalb\u0105, pam\u0117ginai nuvesti pas specialist\u0105 \u2013 padarei tai, k\u0105 gali. Nesi visagalis, kurio valioje pakeisti kito \u017emogaus gyvenim\u0105, jausmus ar mintis. Svarbu \u017einoti, kurioje vietoje sustoti, reikia tur\u0117ti savo ribotumo ir savisaugos supratim\u0105.<\/p>

Ged\u0117jimo b\u016bdai<\/h4>
\"\"
unsplash.com nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Pasak ilgamet\u0119 praktik\u0105 turin\u010dio amerikie\u010di\u0173 psichologo Johno R. Jordano, dirban\u010dio su nusi\u017eud\u017eiusi\u0173 artimaisiais ir kitas traumines netektis patyrusiais klientais, yra dvi strategijos, kaip \u017emon\u0117s \u012fveikin\u0117ja netektis. Viena i\u0161 j\u0173 \u2013 aktyvioji strategija, kai \u017emogus u\u017esiima nauja veikla, pavyzd\u017eiui, i\u0161bando \u0161uol\u012f para\u0161iutu, eina \u012f nauj\u0105 b\u016brel\u012f, nuolat yra kuo nors u\u017esi\u0117m\u0119s. O kita \u2013 prie\u0161ingai \u2013 atsitraukimo. Tuomet \u017emogus daugiausiai nori b\u016bti vienas savo li\u016bdesyje, pask\u0119sti apm\u0105stymuose ir prisiminimuose. Vienu atveju svarbu i\u0161veikti, kitu \u2013 i\u0161jausti. Abi \u0161ios strategijos yra geros, ypa\u010d naudinga, kai jos yra kaitaliojamos.<\/p>

B\u016bna, jog i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u017emogus labai visa i\u0161jau\u010dia, o paskui ateina periodas, kai jam norisi veiklos, norisi u\u017emir\u0161ti, nebegalvoti apie netekt\u012f. D\u0117l to mes, norintys pad\u0117ti gedin\u010diajam, labai da\u017enai \u201enepataikome\u201c su pasi\u016blymais. Pavyzd\u017eiui, \u017emogus nori li\u016bd\u0117ti ir b\u016bti vienas, o mes sakom: \u201eEikim drauge \u012f \u017eyg\u012f!\u201c Arba atvirk\u0161\u010diai: si\u016blom pasikalb\u0117ti, pasidalinti prisiminimais, o \u017emogui jau bloga nuo to kalb\u0117jimo\u2026 Tod\u0117l svarbu klausti: \u201eKaip Tu nori? O jei dabar nenori apie tai kalb\u0117tis, gal galiu paskambinti po savait\u0117s?\u201c<\/p>

Normalus ged\u0117jimas vyksta banguotai: atosl\u016bgis ir v\u0117l kriz\u0117, atosl\u016bgis ir kriz\u0117\u2026 Lyg vandenyno bangos, kurios i\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bna didel\u0117s, o paskui ma\u017e\u0117ja, ret\u0117ja. Ta\u010diau kartais \u017emogus sako: \u201eJau, rodos, buvo neblogai, o dabar ir v\u0117l negerai\u2026\u201c Tai irgi yra normali ged\u0117jimo proceso dalis.<\/p>

Viltingas ged\u0117jimas<\/h4>

Ar tikin\u010diajam lengviau i\u0161gyventi ged\u0117jimo laikotarp\u012f nei netikin\u010diam? Kaip krik\u0161\u010dionys, tikime, kad m\u016bs\u0173 gyvenimas nesibaigia mirtimi, o mirdami pereiname \u012f kitoki\u0105 b\u016bsen\u0105, kurios dar nepa\u017e\u012fstame. Tikintysis turi vilt\u012f, kad kada nors susitiks su savo mirusiais artimaisiais, kad \u010dia j\u0173 kelion\u0117 nesibaigia, tik t\u0119siasi kitaip. Be to, per mald\u0105, per Eucharistij\u0105 jis gali su tuo \u017emogumi bendrauti, savo malda gali pad\u0117ti mirusiajam. Galima pasteb\u0117ti, kad vykstant laidotuv\u0117ms, kur mirusiojo artimieji yra giliai tikintys, b\u016bna ma\u017eiau stipresni\u0173 reakcij\u0173, daugiau ramyb\u0117s \u2013 veikiausiai d\u0117l to, kad \u017emogus, nors ir i\u0161gyvena skausm\u0105, verkia, bet drauge turi vilt\u012f, kuri\u0105 suteikia tik\u0117jimas. Taigi, jei \u017emogus i\u0161 ties\u0173 giliai tikintis, jam tikrai b\u016bna lengviau i\u0161gyventi netekt\u012f.<\/p>

Kita vertus, jei netektis labai didel\u0117, \u017eiauri, \u017emogus gali patirti tik\u0117jimo kriz\u0119, kylan\u010di\u0105 i\u0161 m\u0105stymo: myliu Diev\u0105, o Jis man\u0119s \u2013 ne, nes at\u0117m\u0117 artim\u0105 \u017emog\u0173. Da\u017enai ged\u0117jimo prad\u017eioje kyla klausimas apie Dievo teisingum\u0105. Vis d\u0117lto da\u017eniausiai \u0161ios kriz\u0117s yra laikinos. Ta\u010diau gali \u012fvykti ir prie\u0161ingai: neretai \u017emogus, buv\u0119s tik tradicinis katalikas, patyr\u0119s netekt\u012f, tam tikr\u0105 supurtym\u0105, atsigr\u0119\u017eia \u012f Diev\u0105 ir patiria atsivertim\u0105.<\/p>

Svarbu nepamir\u0161ti, jog ged\u0117jimas vyksta visuose lygmenyse: fiziniame, psichologiniame, socialiniame ir dvasiniame. Tod\u0117l nebus gerai, jei gedintysis susitelks tik ties dvasiniu ir ignoruos kitus. Netgi giliai tikintis \u017emogus, kuris tikrai tiki am\u017einuoju gyvenimu, negali ignoruoti to, kad yra vientisas \u2013 su savo dvasia ir psichika \u2013 ir neleisti sau i\u0161gyventi jausm\u0173, verkti, kent\u0117ti ir li\u016bd\u0117ti d\u0117l netekties. Taip pat labai svarbu neprimesti savo pozicijos kitam, neiti prie gedin\u010diojo sakant: \u201eKo verki? Taigi, am\u017einyb\u0117j susitiksit. Silpnas tavo tik\u0117jimas, jei taip i\u0161gyveni\u2026\u201c<\/p>

Ba\u017eny\u010dios, bendruomen\u0117s, kurioje tarpusavio ry\u0161iai yra tampr\u016bs ir \u017emon\u0117s r\u016bpinasi vieni kitais, palaikymas yra labai reikalingas, ji gali suteikti gedin\u010diajam did\u017eiul\u0119 pagalb\u0105. Vien \u017einojimas, kad bendruomen\u0117 u\u017e tave meld\u017eiasi, yra labai svarbus.<\/p>

Netek\u010di\u0173 grup\u0117s patirtis<\/h4>

Vilniaus \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dioje jau 8-erius metus veikia netektis patyrusi\u0173 asmen\u0173 grup\u0117. \u0160i grup\u0117 atsirado kariuomen\u0117s kapeliono kun. Remigijaus Butkevi\u010diaus iniciatyva. Nuo prad\u017eios grup\u0119 lydi psicholog\u0117 Danut\u0117 Lap\u0117nait\u0117 ir psichiatr\u0117 psichoterapeut\u0117 Daiva Morozovien\u0117. Pasak \u0161i\u0173 specialis\u010di\u0173, yra \u017emoni\u0173, kurie gali, b\u016bdami vieni, i\u0161gyventi netekt\u012f, o kitiems reikia dalintis ir gyti keliaujant drauge su kitais.<\/p>

I\u0161 prad\u017ei\u0173 grup\u0117 buvo skirta kariuomen\u0117s ir \u0160v. Ignoto ba\u017eny\u010dios bendruomen\u0117s reikm\u0117ms. Dauguma apie grup\u0119 su\u017eino i\u0161 karo kapeliono, po laidotuvi\u0173 ar at\u0117j\u0119 \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 u\u017esisakyti \u0161v. Mi\u0161i\u0173, be to, skelbimas yra ir internetiniame ba\u017eny\u010dios puslapyje, apie grup\u0119 \u017emon\u0117s pama\u017eu su\u017eino vieni i\u0161 kit\u0173.<\/p>

Grup\u0117 yra nedidel\u0117, o \u010dia at\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s gali lankytis tiek, kiek jiems to reikia. Ji skiriasi nuo psichoterapini\u0173 grupi\u0173 tuo, kad \u0161ioje grup\u0117je \u017emogus n\u0117ra \u012fsipareigoj\u0119s dalyvauti visuose susitikimuose, gali bet kada nutraukti lankym\u0105, be to, terapin\u0117je grup\u0117je svarbesnis psichoterapeuto vaidmuo. \u201eNetek\u010di\u0173 grup\u0117 yra emocin\u0117s paramos grup\u0117, veikianti pana\u0161iai kaip savitarpio pagalbos grup\u0117s, psichologo ar psichoterapeuto vaidmuo \u010dia n\u0117ra svarbiausias\u201c \u2013 sako Danut\u0117 ir Daiva. Pasak j\u0173, tereikia atidaryti duris, pasitikti, b\u016bti \u0161alia, kartais k\u0105 nors paraginti dalintis ar sustabdyti\u2026<\/p>

Kod\u0117l gedin\u010diam reikalinga emocin\u0117 kit\u0173 gedin\u010di\u0173j\u0173 parama? B\u016bna, kad \u017emogus sako, jog jau\u010diasi labai vieni\u0161as, jog jo nesupranta artimieji, ypa\u010d da\u017enai tai vyksta po komplikuot\u0173 netek\u010di\u0173, o grup\u0117je gedintis asmuo randa pana\u0161ius \u012f save. Kai \u017emogus ateina su savo netektimi ir i\u0161girsta apie labai pana\u0161ius jausmus, apie pana\u0161i\u0105 netekt\u012f, tarp besidalijan\u010di\u0173 u\u017esimezga labai artimas ry\u0161ys, tarytum b\u016bt\u0173 broliai ir seserys. Skausmas \u017emones suvienija. Grup\u0117je gauni tam tikr\u0105 palaikym\u0105, supratim\u0105, atjaut\u0105. B\u016btent susitikimas, pokalbis, ry\u0161ys yra tai, kas gydo.<\/p>

Da\u017eniausiai \u017emogus ateina sutrik\u0119s, ne\u017einantis, kaip jam toliau gyventi su savo skausmu, ir grup\u0117je atranda tokius pat kaip jis, i\u0161girsta kit\u0173 istorijas ir gauna vilties, matydamas, kad laikui b\u0117gant i\u0161 netekties skausmo gyjama. Da\u017eniausiai \u017emogus ateina \u012f grup\u0119 su klausimu, kada tai baigsis. Ar baigsis? Kiti pasakoja: \u201eMan prie\u0161 dvejus metus taip \u012fvyko, dabar jau\u010diuosi geriau, jau galiu susitvarkyti\u2026\u201c<\/p>

D\u017eiugu, jog yra \u017emoni\u0173, kurie tam tikr\u0105 laik\u0105 jau nelank\u0119 grup\u0117s, gr\u012f\u017eta, nor\u0117dami dalintis ir patirti grup\u0117je artumo jausm\u0105, o kartu pad\u0117ti kitiems.<\/p>

Netek\u010di\u0173 grup\u0117 yra lyg bendruomen\u0117, tarytum \u0161eima. \u201eLyd\u0117dama \u0161i\u0105 grup\u0119 i\u0161gyvenu, kad pati joje augu, pati \u010dia patiriu savo netektis. Per tai \u012fgyju labai daug i\u0161minties, kuri, ko gero, ir ateina per netektis \u2013 \u017eiaurias gyvenimo dovanas. O kiek \u0161ioje grup\u0117je nuostabi\u0173 perl\u0173, pamatym\u0173, suvokim\u0173\u2026\u201c \u2013 dalinasi psicholog\u0117 Danut\u0117, o jos koleg\u0117 Daiva apibendrina: \u201eMums \u0161i grup\u0117 yra Dievo dovana. Projektas m\u016bs\u0173, o dovana mums.\u201c<\/p>

Pareng\u0117 Faustina Andrulyt\u0117 SF<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2020 m. Nr. IV<\/a><\/p>