{"id":1101,"date":"2022-10-31T07:42:42","date_gmt":"2022-10-31T07:42:42","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1101"},"modified":"2024-07-15T21:58:58","modified_gmt":"2024-07-15T18:58:58","slug":"liudyti-lietuva-pokalbis-su-elze-simonkevicute-di-meglio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/31\/liudyti-lietuva-pokalbis-su-elze-simonkevicute-di-meglio\/","title":{"rendered":"Liudyti Lietuv\u0105. Pokalbis su Elze Simonkevi\u010d\u016bte-Di Meglio"},"content":{"rendered":"

Italijos lietuvi\u0173 \u0161irdimi galima vadinti Elz\u0119 Simonkevi\u010di\u016bt\u0119-Di Meglio, kuri jau penkioliktus metus gyvena Romoje ir savo laik\u0105 bei j\u0117gas dovanoja lietuvi\u0173 bendruomenei. Atvykusi studijuoti, Elz\u0117 \u010dia pasijuto kaip namuose ir, nors visai to neplanavo, Romoje pasitiko abu savo pa\u0161aukimus: susipa\u017einusi su italu Salvatore i\u0161tek\u0117jo ir liko \u010dia gyventi, o tuomet pama\u017eu atsiv\u0117r\u0117 dar vienam Vie\u0161paties kvietimui \u2013 lyd\u0117ti lietuvi\u0173 bendruomen\u0119 Italijoje ir pad\u0117ti savo tautie\u010diams, gyvenantiems svetur, neu\u017emir\u0161ti savosios gimtin\u0117s, kalbos ir sav\u0173j\u0173 \u0161akn\u0173. Karantino metu, trok\u0161dama, kad lietuvi\u0173 vaikai Italijoje neprarast\u0173 galimyb\u0117s mokytis lietuvi\u0173 kalbos, su bendramint\u0117mis Elz\u0117 \u012fk\u016br\u0117 virtuali\u0105 lituanistin\u0119 mokykl\u0105, \u012fkv\u0117pusi\u0105 lietuvius net tolimiausiuose pasaulio kra\u0161tuose ie\u0161koti galimybi\u0173 puosel\u0117ti bendryst\u0119 ir sav\u0105j\u0105 kalb\u0105.<\/em><\/p>

\"\"
Elz\u0117 Simonkevi\u010di\u016bt\u0117-Di Meglio<\/em><\/figcaption><\/figure>

Elze, jau penkioliktus metus gyvenate Italijoje, nors esate vilniet\u0117. Sakoma, jog visi keliai veda \u012f Rom\u0105, o kokie keliai Jus atved\u0117 \u012f \u0161\u012f miest\u0105?<\/strong><\/p>

Esu gimusi \u0160iauliuose, bet nuo k\u016bdikyst\u0117s gyvenau Vilniuje, tad Vilnius mane u\u017eaugino. \u010cia lankiau S. Konarskio mokykl\u0105, kur buvo sustiprinta pranc\u016bz\u0173 kalba. Kai at\u0117jau mokytis \u012f 6-\u0105 klas\u0119, kiti vaikai jau buvo pramok\u0119 kalb\u0117ti pranc\u016bzi\u0161kai, o a\u0161 \u2013 ne, taigi, \u012fkritusi \u012f toki\u0105 aplink\u0105 tiesiog tur\u0117jau i\u0161mokti kalb\u0105, o ir mokytojai buvo pranc\u016bzai. Baigusi mokykl\u0105 pasirinkau pranc\u016bz\u0173 filologijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. Taigi, \u0161i kalba nuolat mane lyd\u0117jo, bet\u2026 Dievo keliai nenusp\u0117jami. Dabar suprantu, kad b\u016btent pranc\u016bz\u0173 kalba man pad\u0117jo i\u0161mokti ital\u0173 kalb\u0105, studijuodama pasirinkau j\u0105 kaip gretutin\u0119 ir tiek \u0161i kalba, tiek ital\u0173 kult\u016bra mane su\u017eav\u0117jo. Dar vienas dalykas, kuo \u017eav\u0117jo Italija, \u2013 krik\u0161\u010dionyb\u0117s turtai. Baigusi studijas Lietuvoje susidom\u0117jau socialiniais mokslais Angelicumo universitete Romoje ir \u010dia \u012fstojau. Labai tro\u0161kau mokytis kataliki\u0161kame universitete, nes augau tikin\u010dioje aplinkoje ir man buvo \u012fdomu prisiliesti prie mokslo i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kos pus\u0117s. Universiteto aplinka man buvo sava, nors ten mok\u0117si daug kitatau\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Buvau \u010dia saugi ir i\u0161vykusi svetur nejau\u010diau nei nerimo, nei baim\u0117s.<\/p>

Kai i\u0161vyksti, suvoki, jog gali rinktis: arba sav\u0105j\u0105 tapatyb\u0119 auginti ir puosel\u0117ti, arba j\u0105 palikti.<\/em><\/strong><\/p><\/blockquote>

I\u0161vykus mano mamyt\u0117 vis klausdavo: \u201eElze, o tau neli\u016bdna, nebaisu vienai?\u201c O a\u0161, tik nuva\u017eiavusi ten, pasakiau: \u201eJau\u010diuosi \u010dia kaip namie.\u201c Va\u017eiuodama studijuoti tikrai negalvojau, kad liksiu gyventi Romoje.<\/p>

Rinkot\u0117s studijas b\u016btent kataliki\u0161kame popie\u017ei\u0161kajame universitete. Kuo Jums buvo svarbus tik\u0117jimo aspektas?<\/strong><\/p>

Tik\u0117jimo pamatus gavau savo \u0161eimoje. Nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 augau religingoje aplinkoje \u2013 ypa\u010d tikinti buvo mano mo\u010diut\u0117. Pamenu, kai b\u016bdavau pas j\u0105, visuomet prie\u0161 mieg\u0105 sukalb\u0117davom maldel\u0119, sekmadieniais vesdavosi \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, dalyvaudavau procesijose, adoruodavau, vilk\u0117dama tautiniu kostiumu. Ba\u017eny\u010dia nuo ma\u017eum\u0117s man buvo saugi aplinka: kaip kiti vaikai gerai jausdavosi \u017eaisdami tarpusavyje, taip man b\u016bdavo gera ba\u017eny\u010dioje.<\/p>

Paskui drauge su t\u0117veliais keliavome su Neokatechumenato kelio bendruomene. Dalyvaujant jos veikloje, m\u016bs\u0173 namai nuolat b\u016bdavo atviri piligrimams. \u0160\u012f laik\u0105 prisimenu kaip itin \u0161vies\u0173 ir jauk\u0173, suprantu, kad tuo metu formavosi mano vertyb\u0117s. Drauge su Neokatechumenato bendruomene labai daug keliavau: Pasaulin\u0117s jaunimo dienos, susitikimai Izraelyje, Toronte, Vokietijoje\u2026 Tos kelion\u0117s taip pat labai prisid\u0117jo prie vertybini\u0173 mano gyvenimo pagrind\u0173. O jie b\u016btini tiek priimant pa\u010di\u0105 save, tiek bendraujant su aplinkiniais \u017emon\u0117mis.<\/p>

Koks tas pamatas, kokios tos vertyb\u0117s, \u012f kurias taip svarbu atsiremti ir k\u0105 Jumyse i\u0161ugd\u0117 dalyvavimas kataliki\u0161kos bendruomen\u0117s veikloje?<\/strong><\/p>

Tai solidarumas, meil\u0117 artimui, mok\u0117jimas priimti kit\u0105 tok\u012f, koks jis yra, dalintis. Viso ko pagrindas ir esm\u0117 \u2013 myl\u0117ti kit\u0105. Tik\u0117jimas tame sustiprina ir padeda kasdien mokytis vis labiau priimti kit\u0105 tok\u012f, koks jis yra. O tai n\u0117ra paprasta (juokiasi). Pirmiausia svarbu tik\u0117ti, kad yra Tas, kuris myli tave tok\u012f, koks esi, ir tav\u0119s niekada nepaliks. Tai suteikia stipryb\u0117s eiti \u012f priek\u012f ir d\u017eiaugtis gyvenimu. Be to, kai supranti, kad kiekviename \u017emoguje yra Dievas, tuomet gali i\u0161 ties\u0173 priimti kit\u0105, nes jei remiesi vien \u017emogi\u0161kais jausmais ir emocijomis \u2013 be galo sunku. Vie\u0161pats \u2013 geriausias m\u016bs\u0173 mokytojas.<\/p>

\"\"
Elz\u0117s s\u016bnus Fran\u010desko Paulo (Francesco Paolo). Roma, 2021 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Gal gal\u0117tum\u0117t truput\u012f daugiau papasakoti apie Neokatechumenato kelio bendruomen\u0119, dalyvavim\u0105 joje? Kuo \u0161i bendruomen\u0117 Jums brangi, kokias svarbiausias pamokas \u010dia gavote?<\/strong><\/p>

Kai prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173 prad\u0117jome dalyvauti Kelyje, Lietuvoje tai dar buvo naujov\u0117 \u2013 pati prad\u017eia. Manau, kad krik\u0161\u010dioni\u0161koje bendruomen\u0117je, kokia ji beb\u016bt\u0173, svarbu d\u017eiaugtis vienas kitu, \u0161lovinti Diev\u0105, mokytis skaityti ir suprasti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. To mes ir mok\u0117m\u0117s Neokatechumenato kelyje. Bendruomen\u0117, ger\u0105ja prasme, priver\u010dia tave labiau prisiliesti prie savo tik\u0117jimo. \u010cia mokiausi prisiliesti prie \u0160ventojo Ra\u0161to, \u010dia \u012fgavau dr\u0105sos pripa\u017einti, jog tikiu. Prisimenu, kai bi\u010diuliai kviesdavo mane \u012f kavin\u0119, nebijodavau pasakyti: \u201eDabar einu \u0161v\u0119sti Eucharistijos, o paskui prisijungsiu prie j\u016bs\u0173.\u201c Jei tikiu, kad tai, kuo gyvenu, yra gera, dr\u0105siai liudiju, jog esu krik\u0161\u010dion\u0117.<\/p>

Atva\u017eiavusi \u012f Rom\u0105 ie\u0161kojau ba\u017eny\u010dios, kurioje vykt\u0173 Neokatechumenato kelio bendruomen\u0117s susitikimai, \u010dia per\u0117jau ir pakankamai svarb\u0173 etap\u0105 \u2013 o \u0161ioje bendruomen\u0117je keliaujama etapais, \u017eingsniais. Vis d\u0117lto v\u0117liau pama\u010diau, kad bendruomeninis gyvenimas reikalauja tikrai daug laiko ir nebegaliu sav\u0119s tiek daug atiduoti \u0161iai bend\u00adruomenei. Supratau, kad Dievas atsiunt\u0117 mane \u012f t\u0105 Keli\u0105, \u010dia daug ko i\u0161mokau ir dabar keliauju kitu keliu \u2013 vykdau Dievo man skirt\u0105 misij\u0105 tarnauti lietuvi\u0173 bendruomen\u0117je.<\/p>

Savo tarnyst\u0119 Italijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117je priimate kaip Vie\u0161paties Jums skirt\u0105 misij\u0105. Vis d\u0117lto ji neatsiejamai susijusi su pirmuoju pa\u0161aukimu \u2013 b\u016bti \u017emona ir mama. Gyvendama Italijoje suk\u016br\u0117te \u0161eim\u0105 su italu Salvatore, ar nebuvo nedr\u0105su i\u0161tek\u0117ti u\u017e u\u017esienie\u010dio?<\/strong><\/p>

Visai nebijojau i\u0161tek\u0117ti u\u017e italo, juk Italija yra labai artima Lietuvai. Taip, kult\u016bra \u010dia savita, bet drauge ir labai artima. Vis pamenu mo\u010diut\u0117s \u017eod\u017eius: \u201eSvarbiausia, kad vyras b\u016bt\u0173 to paties tik\u0117jimo.\u201c Kai tik\u0117jimas vienija, nesvarbu, kuriame kra\u0161te esi, daug lengviau gyvenime surasti bendrus ta\u0161kus. Be to, mano pa\u010dios charakteris ugningas \u2013 turiu itali\u0161ko temperamento (juokiasi). Nuostabu tai, kad Salvatore yra daugiau \u0161iaurieti\u0161ko, sant\u016bresnio charakterio, o a\u0161 \u2013 itali\u0161ko, nors, regis, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atvirk\u0161\u010diai.<\/p>

Kurdami bendruomenes skelbiam ger\u0105 \u017eini\u0105 apie Lietuv\u0105, galiausiai, savo gyvenimais liudijam, kokie yra lietuviai.<\/strong><\/em><\/p><\/blockquote>

Lietuvoje mi\u0161rios \u0161eimos yra gana da\u017enas rei\u0161kinys, o Italijoje tai n\u0117ra taip \u012fprasta, tad, manau, jog mano vyrui buvo didesnis i\u0161\u0161\u016bkis vesti u\u017esieniet\u0119. Salvatore pri\u0117m\u0117 ir pamilo ne tik mane, bet ir mano gimtin\u0119 Lietuv\u0105. Nuo pat pirm\u0173 buvimo drauge dien\u0173 mano vyras nuolat kalba apie Lietuv\u0105, pasakoja draugams jos istorij\u0105. Ir ne tik draugams. Pamenu, buvo gra\u017eu \u017ei\u016br\u0117ti, kaip kart\u0105, kai dalyvavome Taut\u0173 \u0161vent\u0117je, mano vyras, jau susipa\u017ein\u0119s su Lietuvos, Kry\u017ei\u0173 kalno istorija, aktyviai pasakojo apie tai italams. Juk i\u0161girsti i\u0161 lietuvio apie Lietuv\u0105 yra viena \u2013 nat\u016bralu, kad jis apie save gra\u017eiai pasakoja, o i\u0161 italo \u2013 visai kas kita. \u0160i Salvatore meil\u0117 Lietuvai mane \u017eavi.<\/p>

Salvatore neprie\u0161tarauja, kad namuose b\u016bt\u0173 kalbama lietuvi\u0161kai, puosel\u0117jamos lietuvi\u0161kos tradicijos, kurias deriname su itali\u0161komis. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje \u012fprasta, kad prakart\u0117l\u0117s b\u016bna statomos tik ba\u017eny\u010dioje, o Italijoje prakart\u0117l\u0117s \u012frengiamos kiekvienuose namuose. Taigi, m\u016bs\u0173 namuose b\u016bna ir K\u016b\u010di\u0173 vakarien\u0117 pagal lietuvi\u0161kas tradicijas, ir itali\u0161ka prakart\u0117l\u0117. Kai sujungi dvi kult\u016bras, gauni dar didesn\u012f turt\u0105 nei i\u0161laikydamas tik sav\u0105sias tradicijas.<\/p>

U\u017esimin\u0117te, jog vyras mielai pasakoja apie Lietuv\u0105 savo tautie\u010diams. Ar Jums pa\u010diai daug tenka pasakoti, ai\u0161kinti, kas yra toji Lietuva?<\/strong><\/p>

Pasakoti italams apie tai, kas ir kur yra Lietuva, vos atvykus teko nema\u017eai. Dar ir dabar susiduriam su tuo, kad mokykliniuose vadov\u0117liuose ra\u0161oma, jog Lietuva yra Soviet\u0173 s\u0105jungoje, arba nu\u0117jus \u012f pa\u0161t\u0105 \u2013 ie\u0161koma, ar tikrai Lietuva priklauso Europos S\u0105jungai\u2026 I\u0161 prad\u017ei\u0173 pasakodavau su entuziazmu, o b\u0117gant metams pama\u017eu tai \u0117m\u0117 erzinti, norisi sakyti: \u017emon\u0117s, skaitykit, dom\u0117kit\u0117s pasauliu. Vis d\u0117lto dabar apie Lietuv\u0105 vis daugiau kalbama kaip apie inovatyvi\u0105 valstyb\u0119, \u017einomi gars\u016bs lietuvi\u0173 talentai.<\/p>

\"\"
2020 m. liepos 6 d. Romos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 tradici\u0161kai susitiko prie Koliziejaus giedoti Tautin\u0119 giesm\u0119<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kaip labai b\u016bnant svetur reikalingas santykis su tautie\u010diais? Ar greitai \u012fsijung\u0117te \u012f lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s veikl\u0105?<\/strong><\/p>

Universitete, kuriame mokiausi, buvo ir keletas lietuvai\u010di\u0173, tad ir lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s studij\u0173 metu man kaip ir netr\u016bko. Suprantu tuos jaunus \u017emones, kurie tokio poreikio nejau\u010dia. Vis d\u0117lto poreikis b\u016bti lietuvi\u0173 bendruomen\u0117je atsirado, kai mums gim\u0117 dukra Elenut\u0117. Suvokiau, kad auginti vaik\u0105 dvikalb\u0117je \u0161eimoje, siekiant, kad jis augt\u0173, tur\u0117damas dviej\u0173 kult\u016br\u0173 pamatus, labai sud\u0117tinga. Mano tikslas, kad vaikai \u2013 Elenut\u0117 ir Fran\u010desko Paulo \u2013 b\u016bt\u0173 ir lietuviai, ir italai, kad tur\u0117t\u0173 dvi t\u0117vynes, mok\u0117t\u0173 abi kalbas, o bendruomen\u0117 \u2013 puiki pagalba to siekiant.<\/p>

Nors \u0161eimoje gali stengtis kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai, bet vaikui dvikalbyst\u0117 yra nelengvas i\u0161\u0161\u016bkis, jis jau\u010diasi kitoks. Pamenu, kart\u0105, kai Elenutei buvo treji, pasi\u0117miau j\u0105 i\u0161 dar\u017eelio, ir ji man sako: \u201eMamyte, kalb\u0117k normaliai.\u201c \u2013 \u201eO k\u0105 rei\u0161kia normaliai?\u201c \u2013 klausiu. Sako: \u201eKaip \u010dia \u0161neka.\u201c Tai rei\u0161kia \u2013 itali\u0161kai. Tuo metu dukros \u017eodyn\u0105 sudar\u0117 lietuvi\u0161ki ir itali\u0161ki \u017eod\u017eiai, tad sulipdydavo sakin\u012f i\u0161 abiej\u0173 kalb\u0173, pasirinkdama \u017eod\u012f, kur\u012f jai lengviau pasakyti. Grei\u010diausiai Elenut\u0117 nesijaut\u0117 gerai dar\u017eelyje, nes kai kuri\u0173 jos \u017eod\u017ei\u0173 nei aukl\u0117tojos, nei vaikai nesuprasdavo. Kai vyko m\u016bs\u0173 dialogas, pasakiau: \u201eElenute, bet mamos kalba yra lietuvi\u0173 kalba. Jeigu tu nemok\u0117si lietuvi\u0161kai, nesusi\u0161nek\u0117si su seneliu, su mo\u010diute\u2026\u201c \u0160is argumentas buvo lemiamas, kadangi mano vaikai turi labai glaud\u0173 ry\u0161\u012f su seneliais, d\u0117d\u0117m, tetom, pusbroliais, pusseser\u0117m. \u201eM\u2026 Supratau\u201c, \u2013 tepasak\u0117 ir daugiau klausim\u0173 nebekilo.<\/p>

I\u0161 ties\u0173 n\u0117ra lengva perduoti ir i\u0161laikyti lietuvyb\u0119 svetimoje \u0161alyje. Tai \u2013 mil\u017eini\u0161ka u\u017eduotis.<\/p>

D\u0117l to labai svarbu, kad u\u017esienyje gyvenan\u010dios \u0161eimos bendraut\u0173 tarpusavyje. Kai bendruomen\u0117je susitinka toki\u0173 \u0161eim\u0173 vaikai, jie pamato, jog ne vieni yra \u201ekitokie\u201c, jog yra daugiau vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173, \u0161nekan\u010di\u0173 lietuvi\u0161kai, tai padeda jaustis dr\u0105siau. \u0160e\u0161tadieniais, kai Villa Lituania sve\u010di\u0173 nam\u0173 sal\u0117je darome bendruomen\u0117s ir lituanistin\u0117s mokykl\u0117l\u0117s susitikimus, stengiam\u0117s at\u0117j\u0119 \u012f \u0161iuos namus kalb\u0117ti tik lietuvi\u0161kai.<\/p>

Bet nutinka ir taip, kad u\u017esienyje gyvenantys lietuviai tokio poreikio nejau\u010dia, vaikai mi\u0161riose \u0161eimose nebemokomi lietuvi\u0173 kalbos, tautinio identiteto tarytum atsisakoma\u2026<\/p>

\u017dinoma, yra ir t\u0173, kurie i\u0161vyko, palikdami u\u017e nugaros labai sunkias situacijas ir patirtis, sakydami: \u201eLietuva man ner\u016bpi, u\u017edariau duris ir man jos nereikia.\u201c Bet vis d\u0117lto a\u0161 manau, kad \u0161irdyje ne\u012fmanoma nukirpti tos virk\u0161tel\u0117s, jungian\u010dios su kra\u0161tu, kuriame tu gimei ir u\u017eaugai. Kai i\u0161vyksti, suvoki, jog gali rinktis: arba sav\u0105j\u0105 tapatyb\u0119 auginti ir puosel\u0117ti, arba j\u0105 palikti. Bet nesinori tik\u0117ti, kad tiems, kurie i\u0161vyksta, Lietuva gali visi\u0161kai neber\u016bp\u0117ti. Ka\u017ekokia kibirk\u0161t\u0117l\u0117 \u0161irdy vis viena yra ir jos ne\u012fmanoma u\u017egesinti.<\/p>

Stengiuosi visk\u0105 suderinti, kad abiem \u0161eimoms u\u017etekt\u0173 mano meil\u0117s: ir ma\u017eajai \u0161eimai ir did\u017eiajai \u2013 lietuvi\u0173 bendruomenei.<\/strong><\/em><\/p><\/blockquote>

Kai man kas nors sako: \u201eAi, per tiek met\u0173 gyvendama Italijoje, jau pasidarei ital\u0117\u201c, \u2013 atsakau: \u201eOi ne\u2026\u201c Taip, gerai \u010dia jau\u010diuosi, man patinka \u0161i aplinka, net mano temperamentas tapo ugningesnis, o gestai laisvesni, bet tai nerei\u0161kia, jog tapau ital\u0117: gimiau ir mirsiu lietuv\u0117 \u2013 tai mano tapatyb\u0117. Italijoje niekada neb\u016bsiu ital\u0117. Galiu labai gerai kalb\u0117ti itali\u0161kai, labai gerai integruotis \u0161ioje visuomen\u0117je, bet vien i\u0161 mano aki\u0173, plauk\u0173 spalvos ar veido bruo\u017e\u0173 matosi, kad esu svetim\u0161al\u0117. Taigi, jei niekuomet neb\u016bsiu priimta kaip ital\u0117 ir drauge atsisakysiu lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s, kas tuomet b\u016bsiu?<\/p>

Gr\u012f\u017etant prie bendruomen\u0117s, svarbus dalyvavimo joje motyvas \u2013 noras i\u0161laikyti lietuvi\u0161kas tradicijas ir perduoti jas vaikams. Juk vaikai neauga su mo\u010diute ir seneliu, kurie gali daug ko i\u0161mokyti, kaip mane i\u0161mok\u0117 mano mo\u010diut\u0117, su kuria tur\u0117jau labai stipr\u0173 ry\u0161\u012f. D\u017eiaugiuosi, kad pandemijos metu, kai negalim parvykti ir aplankyti seneli\u0173, atradom b\u016bd\u0105, kaip palaikyti ry\u0161\u012f: senelis mano vaikams kiekvien\u0105 vakar\u0105 nuotoliniu b\u016bdu skaito pasak\u0105.<\/p>

Klausydama J\u016bs\u0173 susim\u0105s\u010diau apie tai, kad kartais, kai kiti i\u0161vyksta \u012f u\u017esien\u012f, mes, likusieji \u010dia, galvojam, kad jie ne\u012fvertino Lietuvos, j\u0105 paliko, \u201eprotai ir talentai nutek\u0117jo\u2026\u201c, ta\u010diau yra lietuvi\u0173, kurie gyvendami u\u017esienyje daug labiau myli Lietuv\u0105, negu mes \u2013 kurie gyvenam \u010dia, kalbam lietuvi\u0161kai ir, regis, nereikia \u012fd\u0117ti joki\u0173 pastang\u0173, kad i\u0161laikytume lietuvyb\u0119, kalb\u0105, \u0161aknis\u2026<\/p>

\"\"
\u0160v. Petro bazilikoje Vatikane, 2018 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

I\u0161 ties\u0173 yra sakan\u010di\u0173, jog tie, kurie i\u0161va\u017eiavo \u2013 i\u0161davikai. Bet jei mes, lietuviai, b\u016bsime u\u017esidar\u0119 tarp savo nam\u0173 sien\u0173, apie mus niekas ne\u017einos. Kurdami bendruomenes, dalyvaudami j\u0173 susitikimuose skelbiam ger\u0105 \u017eini\u0105 apie Lietuv\u0105, galiausiai, savo gyvenimais liudijam, kokie yra lietuviai. \u017dinoma, kiekvienas i\u0161vyko d\u0117l asmenini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: d\u0117l darbo, mokslo ar meil\u0117s \u2013 bet lietuviai, gyvenantys u\u017esienyje, atlieka savo misij\u0105. Jie augina vaikus, kurie, augdami mi\u0161riose \u0161eimose ir ugdomi lietuvyb\u0117s dvasia, arba ateityje gr\u012f\u0161 \u012f Lietuv\u0105, arba, b\u016bdami svetur, pad\u0117s Lietuvai. Karantino metu supratome, kad galime daryti labai daug dalyk\u0173 b\u016bdami toli, kas anks\u010diau atrod\u0117 ne\u012fmanoma. I\u0161vyk\u0119 lietuviai da\u017eniausiai i\u0161moksta vertinti lietuvyb\u0119, juk sakoma: kada prarandi, tuomet supranti ir \u012fvertini.<\/p>

Papasakokite daugiau apie lietuvi\u0173 bendruomen\u0119 Italijoje, kokia jos istorija, prad\u017eia bei dabartin\u0117 veikla.<\/strong><\/p>

Lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 \u012fkurta Romoje 1952 m., pirmasis jos pirmininkas buvo prelatas kun. Vincas Mincevi\u010dius. Bendruomen\u0117 \u012fsik\u016br\u0117 \u0161alia lietuvi\u0173 \u0160v. Kazimiero kolegijos. Tuo metu bendruomen\u0117s nariai buvo dvasininkai ir diplomatai, o svarbiausias jos siekis \u2013 kova u\u017e Lietuvos Nepriklausomyb\u0119, \u017einios, apie tai, kas vyksta okupuotoje m\u016bs\u0173 \u0161alyje, skleidimas. Ankstyvosios lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s Italijoje nariai tiek daug padar\u0117 d\u0117l Lietuvos, pad\u0117jo tokius pamatus, kad dabar galima tik lenkti prie\u0161 juos galv\u0105 ir d\u0117koti.<\/p>

Metams b\u0117gant lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 Romoje pakeit\u0117 savo veid\u0105. Dabar m\u016bs\u0173 misija \u2013 i\u0161saugoti savo lietuvi\u0161k\u0105 tapatyb\u0119 ir tradicijas, reprezentuoti lietuvyb\u0119. Taigi, \u010dia labai svarbus tapatyb\u0117s d\u0117muo. Bendruomen\u0117s \u012fsik\u016brimo prad\u017eioje niekam nekilo klausim\u0173: ar a\u0161 lietuvis? Ar noriu b\u016bti lietuviu? Dabar turim visk\u0105 \u2013 laisv\u0119, technologijas, kuri\u0173 pagalba galime vieni su kitais per atstum\u0105 bendrauti lietuvi\u0161kai \u2013 ir gali kilti klausimas: kam man ta lietuvi\u0173 bendruomen\u0117? Taigi, \u0161ie laikai turi sav\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173: parodyti, kad dalyvavimas bendruomen\u0117je yra svarbus, i\u0161mokyti vaikus lietuvi\u0173 kalbos, perduoti tradicijas.<\/p>

Lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 po kun. V. Mincevi\u010diaus mirties kur\u012f laik\u0105 buvo sustabd\u017eiusi veikl\u0105 ir atkurta 2002 m. Bendruomen\u0117je stengiam\u0117s prisiminti tradicijas, paminime Lietuvai svarbias \u0161ventes ir, sulaukiame sve\u010di\u0173 i\u0161 Lietuvos, kult\u016bros, meno atstov\u0173. Mums tai \u2013 tarsi tiltelis, jungiantis Lietuvos ir Italijos krantus. Dalyvaujam ir tarptautin\u0117se \u0161vent\u0117se, kur atstovaujam Lietuvai, vietinei bendruomenei pristatom, kas yra Lietuva.<\/p>

Gra\u017ei bendruomen\u0117s tradicija \u2013 kasmetinis dalyvavimas Taut\u0173 \u0161vent\u0117je. Vienais metais \u0161ios \u0161vent\u0117s metu kiekviena tauta procesijoje ne\u0161\u0117 savo kra\u0161tui artim\u0105 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos atvaizd\u0105, taigi, mes ne\u0161\u0117me Au\u0161ros Vart\u0173 Marijos paveiksl\u0105. Be to, i\u0161gyvenu didel\u012f d\u017eiaugsm\u0105, kai \u0161ven\u010di\u0173 metu dalyvaujame \u0161v. Mi\u0161iose Laterano ar \u0160v. Petro bazilikoje, kur kartais gaunu u\u017eduot\u012f skaityti skaitinius ar maldavimus. Tai man didelis d\u017eiaugsmas ir garb\u0117.<\/p>

A\u0161 pati \u012f bendruomen\u0117s veikl\u0105 daugiau \u012fsiliejau, kai gim\u0117 Elenut\u0117, o gimus Fran\u010desko, buvau i\u0161rinkta jos pirmininke. I\u0161 prad\u017ei\u0173 imtis \u0161i\u0173 pareig\u0173 buvo nedr\u0105su, bet paskui supratau, kad tai \u2013 mano, o kai jauti, kad tavo \u2013 visa daug lengviau. Visuomet m\u0117gau bendravim\u0105 su \u017emon\u0117mis, organizavim\u0105, tai reikalinga ir bendruomen\u0117je. Man labai svarbu matyti to, k\u0105 darau, prasm\u0119, o \u0161ioje veikloje i\u0161gyvenu, kad vykdau savo misij\u0105.<\/p>

I\u0161 J\u016bs\u0173 pasakojimo suprantu, kad kult\u016brin\u0117 dalis yra neatsiejama nuo tik\u0117jimo, nuo krik\u0161\u010dionyb\u0117s. Kaip sekasi lietuvi\u0173 bendruomen\u0117je tai suderinti?<\/strong><\/p>

Juk krik\u0161\u010dionyb\u0117 taip pat yra m\u016bs\u0173 tapatyb\u0117s \u017eym\u0117. Be to, m\u016bs\u0173 bendruomen\u0117s pagrindus pad\u0117jo dvasininkai, nu\u0161viesdami \u0161ios bendruomen\u0117s keli\u0105, d\u0117l to mums nepaprastai svarbios dvasin\u0117s vertyb\u0117s. Kai \u0161ven\u010diame \u0161ventes, visuomet stengiam\u0117s, jog vykt\u0173 ir \u0161v. Mi\u0161ios, kad norintys lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s nariai gal\u0117t\u0173 susiburti bendrai maldai lietuvi\u0173 kalba. Mums tiesiog pasisek\u0117, kad \u010dia, Romoje, turime toki\u0105 gra\u017ei\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 salel\u0119 \u2013 \u0160v. Kazimiero kolegij\u0105, kur yra nema\u017eai lietuvi\u0173 kunig\u0173. Tur\u0117ti t\u0105 salel\u0119 \u2013 labai svarbu, juk yra dalyk\u0173, apie kuriuos tik su lietuviu gali pasikalb\u0117ti ir tik lietuvis tave supras. Kitos apylink\u0117s kvie\u010diasi kunig\u0105 bent kart\u0105 per metus, o mes turim galimyb\u0119 melstis lietuvi\u0161kai vis\u0105 laik\u0105. \u017dinoma, bend\u00adruo\u00adme\u00adn\u0117\u00adje yra ir tikin\u010di\u0173, ir netikin\u010di\u0173, bet norintiems visada sudarom s\u0105lygas dalyvauti \u0161v. Mi\u0161iose. Be to, kai dvasininkai dalyvauja m\u016bs\u0173 susitikimuose, kiti pamato, kad\u2026 ir kunigai yra \u017emon\u0117s. Juk yra manan\u010di\u0173, jog kunigas ar sesut\u0117 vienuol\u0117 kalb\u0117s vien apie tik\u0117jim\u0105 ar net j\u012f bruks, o tokiuose susitikimuose pamato, kad su dvasininkais galima visai paprastai bendrauti. Da\u017enai ta nepri\u0117mimo, atmetimo baim\u0117, kuri\u0105 paprastai jau\u010dia esantys toliau nuo Ba\u017eny\u010dios, b\u016bna gaji, bet visai nepagr\u012fsta, ir \u0161i\u0173 susitikim\u0173 metu \u017emon\u0117s gali suprasti, kad dvasininkas tikrai nesmerks to, kuris netiki. Be to, mums visai nereikia skirstytis, visi \u2013 ir tikintys ir netikintys \u2013 galime b\u016bti vienoje bendruomen\u0117je.<\/p>

\"\"
Su \u0161eima. MeDisProject Photography nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Ar didel\u0117 yra lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 Romoje, Italijoje? Ar daug dalyvaujan\u010di\u0173 susitikimuose?<\/strong><\/p>

Visuomet norisi, jog b\u016bt\u0173 daugiau. Italijoje yra 5000 registruot\u0173 lietuvi\u0173, bet kalbama, kad \u010dia gyvenan\u010di\u0173 gali b\u016bti ir apie 10 t\u016bkst. Na, o lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s gausiausiai susirenka Romoje, paskui Turine, Milane\u2026 M\u016bs\u0173 bendruomen\u0117 labai \u012fvairi, joje \u2013 \u012fvairi\u0173 specialybi\u0173 \u017emon\u0117s, dauguma labai intelektual\u016bs. Daugiausiai emigravusi\u0173 \u010dia yra d\u0117l moksl\u0173, daug studijuojan\u010dio jaunimo, be to, nema\u017eai ir meil\u0117s imigran\u010di\u0173 \u2013 u\u017e ital\u0173 i\u0161tek\u0117jusi\u0173 moter\u0173.<\/p>

Bendruomen\u0117 viena, bet sudaryta i\u0161 skirting\u0173 bend\u00adruomen\u0117li\u0173 regionuose. Su jomis stengiam\u0117s bendrauti, palaikyti ry\u0161\u012f. Organizuojame metinius suva\u017eiavimus, kurie vyksta vis kitame regione, kad visi truput\u0117l\u012f pajud\u0117t\u0173 ir susipa\u017eint\u0173. Mano u\u017eduotis \u2013 padr\u0105sinti ir paskatinti bendruomeni\u0173 pirmininkus. Juk b\u016bna bangavim\u0173, kartais entuziazmas didelis, kartais pribl\u0117sta, tod\u0117l reikalingas palaikymas. Svarbu nei\u0161leisti i\u0161 aki\u0173 svarbiausio tikslo, o kelias gali b\u016bti ir vingiuotas.<\/p>

Stengiam\u0117s, kad bendruomen\u0117je b\u016bt\u0173 rengini\u0173 \u012fvairov\u0117. Taip, labai svarb\u016bs rimti kult\u016briniai renginiai, bet \u017emon\u0117ms reikia ir paprasto bendravimo, s\u0105lyg\u0173 neformaliems pasikalb\u0117jimams, pasi\u0161neku\u010diavimams. Pavyzd\u017eiui, visi itin d\u017eiaugiasi cepelin\u0173 virimo \u0161vent\u0117mis. O Vasario 16-\u0105j\u0105 Villa Lituania sal\u0117je b\u016bna ir ank\u0161toka \u2013 paprastai \u010dia susirenka apie 100 \u017emoni\u0173. Labai gra\u017eu, kad ateina \u0161eimos su ma\u017eais vaikais, matom, kaip bendruomen\u0117 auga.<\/p>

Pandemija visk\u0105 pakoregavo, nebegalime susitikti taip, kaip anks\u010diau, matau, jog atsirado did\u017eiulis bendryst\u0117s ilgesys ir tro\u0161kimas. Prasid\u0117jus pandemijai suorganizavom visame pasaulyje vykusi\u0105 mokini\u0173 pie\u0161ini\u0173 akcij\u0105. Stengiam\u0117s palaikyti ry\u0161\u012f su kitomis bendruomen\u0117mis, dalintis ger\u0105ja patirtimi, d\u017eiaugsmais ir r\u016bpes\u010diais, vieni i\u0161 kit\u0173 pasimokyti.<\/p>

Vienas gra\u017ei\u0173 karantino vaisi\u0173, apie kuriuos teko gird\u0117ti, yra J\u016bs\u0173 iniciatyva \u012fkurta virtuali lituanistin\u0117 mokykla. U\u017e jos \u012fk\u016brim\u0105 gavote ir ponios Dianos Naus\u0117dien\u0117s apdovanojim\u0105\u2026<\/p>

I\u0161 ties\u0173, tas apdovanojimas mums buvo tikrai netik\u0117tas ir labai malonus \u012fvertinimas.<\/p>

\"\"
Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s \u0161imtme\u010dio min\u0117jimas Romoje, 2018 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Italijoje veikia \u0161e\u0161ios lituanistin\u0117s mokyklos. \u010cia, Romoje, kadangi turime tam tinkamas patalpas, rinkdavom\u0117s kiekvien\u0105 \u0161e\u0161tadien\u012f. Pernai, kovo m\u0117nes\u012f, kai \u0161al\u012f i\u0161tiko pandemija ir vietin\u0117s mokyklos persik\u0117l\u0117 \u012f virtuali\u0105 erdv\u0119, m\u016bs\u0173 mokytoja, kuri jau buvo gr\u012f\u017eusi \u012f Lietuv\u0105, pasi\u016bl\u0117: \u201eKas norit, junkim\u0117s \u012f nuotolines pamokas.\u201c Mano dukrai Elenai jos taip patiko, kad ji kasdien laukdavo ne itali\u0161k\u0173, o lietuvi\u0161k\u0173 pamok\u0173.<\/p>

Kai persik\u0117l\u0117me mokytis \u012f virtuali\u0105 erdv\u0119, tik\u0117jom\u0117s, kad pandemija tiesiog greitai praeis. Rugs\u0117j\u012f \u0117m\u0117me sukti galv\u0105, kaip \u010dia sugr\u012f\u017eti \u012f mokykl\u0105. Viskas buvo u\u017edaryta, patalp\u0173 nebetur\u0117jome, nes m\u016bs\u0173 veikla laikoma b\u016breliu, o b\u016breliams d\u0117l apribojim\u0173 dar nebuvo atverti keliai. Besitardamos su Pjemonto bendruomen\u0117s pirmininke Aurelija, supratom, kad turime tris mokytojas \u2013 Pjemonte, Romoje ir Toskanoje \u2013 tad nutar\u0117m pabandyti vaikams vesti nuotolines pamok\u0117les. Prad\u0117jom registracij\u0105 ir pamat\u0117m, kad pamok\u0173 poreikis yra mil\u017eini\u0161kas! Tik\u0117jom\u0117s, jog susidom\u0117s apie 30 vaik\u0173, o u\u017esiregistravo 150! Tai pranoko visus m\u016bs\u0173 l\u016bkes\u010dius.<\/p>

Tuomet susid\u016br\u0117me su i\u0161\u0161\u016bkiu, kaip kokybi\u0161kai \u012fgyvendinti \u0161\u012f projekt\u0105. Per bendruomenes apylink\u0117se \u0117m\u0117m ie\u0161koti daugiau mokytoj\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 \u012fsitraukti \u012f mo\u00adkyk\u00adlos veikl\u0105. J\u0173 prisijung\u0117 nema\u017eai, i\u0161 \u012fvairi\u0173 Italijos region\u0173. Kai kuriuose i\u0161 j\u0173 iki pandemijos pamokos vykdavo tik kart\u0105 per m\u0117nes\u012f, o dabar nuotoliniu b\u016bdu turime net 13 pamok\u0173 per savait\u0119 skirtingoms am\u017eiaus grup\u0117ms. Koki\u0173 dalyk\u0173 mokoma? Pasaulio pa\u017einimo, istorijos, poezijos suvokimo, muzikos, tradicij\u0173 ir men\u0173\u2026<\/p>

Sulauk\u0117me daugyb\u0117s d\u017eiaugsming\u0173 reakcij\u0173 i\u0161 t\u0173 vietovi\u0173 ir region\u0173, kur \u012fprastai lituanistin\u0117s mokykl\u0117l\u0117s neturi galimyb\u0117s veikti, juk yra ir u\u017e miesto gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173. Kai mokykla yra toli, atva\u017eiuoti kiekvien\u0105 \u0161e\u0161tadien\u012f \u2013 tikrai rimtas i\u0161\u0161\u016bkis. \u010cia man pavyzdys yra Amerikos lietuviai. Pamenu, kaip pas mus atvyk\u0119s arkivyskupas Gintaras Gru\u0161as pasakojo apie savo patirt\u012f: kai t\u0117vai j\u012f ve\u017edavo \u012f \u0161e\u0161tadienin\u0119 lituanistin\u0119 mokykl\u0117l\u0119, jis d\u0117l to net pykdavo, o dabar yra d\u0117kingas u\u017e tai. Mano vaikams lituanistin\u0117s pamokos patinka, tai \u2013 malonumo mokykla, kur n\u0117ra baisi\u0173 atsiskaitym\u0173, konkurencijos. O t\u0117vams pa\u0161v\u0119sti kiekvien\u0105 \u0161e\u0161tadien\u012f, paaukojant savo poilsio laik\u0105, \u2013 tikrai didelis dalykas.<\/p>

\"\"
Link\u0117jimai Lietuvai. Romos lituanistin\u0117s mokyklos \u201eBitut\u0117\u201c <\/em>
mokslo met\u0173 atidarymo \u0161vent\u0117, 2016 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Taigi, dabar mokytis virtualioje mokykloje gali visi. D\u017eiugu, kad pasidalinome ger\u0105ja savo patirtimi ir tokios mokykl\u0117l\u0117s kuriasi kitose \u0161alyse: Ispanijoje, Japonijoje, Taivane, Piet\u0173 Amerikoje, su mumis d\u0117l to konsultuojasi ir australai. Labai mielai dalinam\u0117s ir d\u017eiaugiam\u0117s, kad pasaulyje kuriasi vis daugiau toki\u0173 mokykl\u0173.<\/p>

Kai man\u0119s klausia, ar pandemijai pasibaigus t\u0119sim \u0161i\u0105 veikl\u0105, atsakau \u2013 tikrai taip. Nes tokiu b\u016bdu suteiksim galimyb\u0119 mokytis tiems vaikams, kurie negali atva\u017eiuoti iki mokyklos. \u017dinoma, gyvas susitikimas, kontaktas labai svarbus. Grei\u010diausiai ateityje tur\u0117sim abi formas: ir pamokas virtualioje mokykloje, ir tikrus kontaktinius susitikimus.<\/p>

Suprantu, kad savo \u0161ird\u012f ir laik\u0105 atiduodate lietuvi\u0173 bendruomenei, jos reikalams, renginiams, organizavimui. Ar J\u016bs\u0173 vyrui kartais neb\u016bna pavydu, kad \u017emona taip labai tam atsid\u0117jusi?<\/strong><\/p>

Taiklus klausimas! (Juokiasi.) I\u0161 ties\u0173 vyras visuomet mane palaik\u0117 ir palaiko, kai gali, tai ir padeda. Bet, \u017einoma, b\u016bna visko, juk atiduodu daug laiko ir j\u0117g\u0173. Bendruomen\u0117, portalo lietuviai.it veikla, lituanistin\u0117 mokykla\u2026 B\u016bna, kartais dirbi ir vakarais, ir nakt\u012f. Nepaisant to, vyras mane palaiko, va\u017eiuoja drauge \u012f renginius, dalyvauja akcijose, be to, nutinka ir taip, kad kai pas mus lankosi ital\u0173 sve\u010di\u0173, vyras pasakoja jiems apie Lietuv\u0105, o man net n\u0117ra kada \u012fsiterpti.<\/p>

Kai Lietuva mano \u0161irdyje, labai sunku atsitraukti nuo jos reikal\u0173, tod\u0117l stengiuosi visk\u0105 suderinti, kad abiem \u0161eimoms u\u017etekt\u0173 mano meil\u0117s: ir ma\u017eajai \u0161eimai ir did\u017eiajai \u2013 lietuvi\u0173 bendruomenei. I\u0161  savo \u0161eimos paveld\u0117jau svetingumo dovan\u0105 \u2013 man labai patinka priimti sve\u010dius, atvykusius i\u0161 Lietuvos, jais r\u016bpintis. Pamenu, ir mano t\u0117vai, ir seneliai buvo labai atviri kitiems \u017emon\u0117ms, piligrimams, visuomet stengdavosi pad\u0117ti, pamatyti vargstant\u012f \u2013 i\u0161mok\u0117 ir mane r\u016bpintis kitu. Tad ir a\u0161 visada laukiu sve\u010di\u0173, bi\u010diuli\u0173 Romoje atvira \u0161irdimi.<\/p>

Jau\u010diu, kaip svarstykli\u0173 l\u0117k\u0161tel\u0117s nuolat svyruoja tarp r\u016bpinimosi savo \u0161eima ir lietuvi\u0173 bendruomene, ir da\u017enai jos b\u016bna pasvirusios tos did\u017eiosios mano misijos link. O gal reik\u0117t\u0173 pagalvoti daugiau apie savo ma\u017e\u0105j\u0105, bet ne k\u0105 ma\u017eiau svarbi\u0105 misij\u0105? Vis d\u0117lto suprantu, kad savo pavyzd\u017eiu mokau vaikus: pasir\u016bpinti kitu, priimti, skirti laiko kitam, gal\u0173 gale matydami mane, i\u0161mokusi\u0105 svetingumo i\u0161 savo \u0161eimos, to jie mokosi i\u0161 man\u0119s. Nesam am\u017eini, tod\u0117l norisi, kad m\u016bs\u0173 vaikai b\u016bt\u0173 tie, kurie t\u0119s m\u016bs\u0173 darb\u0105, kurie \u0161i\u0105 bendruomen\u0119 augins ir puosel\u0117s.<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>

Straipsnis iliustruotas Elz\u0117s Simonkevi\u010di\u016bt\u0117s-Di Meglio asmeninio archyvo nuotraukomis<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr.II<\/strong><\/a><\/p>