{"id":1088,"date":"2022-10-31T07:18:37","date_gmt":"2022-10-31T07:18:37","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1088"},"modified":"2024-07-15T21:59:17","modified_gmt":"2024-07-15T18:59:17","slug":"ses-liucija-ausra-grybaite-fma-musu-dienu-issukis-negyventi-sau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/31\/ses-liucija-ausra-grybaite-fma-musu-dienu-issukis-negyventi-sau\/","title":{"rendered":"Ses. Liucija Au\u0161ra Grybait\u0117, FMA. \u201eM\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 negyventi sau\u201c"},"content":{"rendered":"

Sesuo Liucija Au\u0161ra Grybait\u0117 (g. 1964) priklauso Marijos Krik\u0161\u010dioni\u0173 pagalbos dukter\u0173 institutui arba tiesiog \u2013 seserims saleziet\u0117ms. \u0160i\u0105 kongregacij\u0105 prie\u0161 150 met\u0173 \u012fsteig\u0117 \u0161v. kun. Jonas Bosko, drauge \u012fk\u016br\u0119s vyr\u0173 salezie\u010di\u0173 ir salezie\u010di\u0173 pasaulie\u010di\u0173 bendruomenes. Liucija savo pa\u0161aukim\u0105 atrado anksti \u2013 pirm\u0105j\u012f Vie\u0161paties u\u017ekalbinim\u0105 ji i\u0161girdusi trylikos, pra\u0117jus trejiems metams po itin ankstyvos atsivertimo patirties, kai mokytojai pasakius, jog \u201eDievo n\u0117ra\u201c, mergait\u0117 tapo ar\u0161ia kovotoja u\u017e ateizm\u0105 ir tik d\u0117l baltos adoruotojos suknel\u0117s sugr\u012f\u017eo \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. Taip Vie\u0161pats rado keli\u0105 \u012f Liucijos \u0161ird\u012f, o tuomet jau su visu \u012fkar\u0161\u010diu mergait\u0117 pasin\u0117r\u0117 \u012f pogrindin\u0119 veikl\u0105.<\/em><\/p>

\u201eKai u\u017eaugsiu, b\u016bsiu motina ir tur\u0117siu labai daug vaik\u0173\u201c, \u2013 b\u016bdama visai ma\u017eut\u0117 sak\u0117 b\u016bsima saleziet\u0117, ugdytoja ir pedagog\u0117 sesuo Liucija, kurios dvasin\u0117 motinyst\u0117 skleid\u017eiasi tarnaujant Palemono parapijoje ir Kauno Vyturio gimnazijoje. Apie tik\u0117jimo ir pa\u0161aukimo keli\u0105, ugdymo pamokas, jauno \u017emogaus pasaul\u012f ir \u0161i\u0173 dien\u0173 i\u0161\u0161\u016bkius, norint plaukti prie\u0161 srov\u0119, \u2013 pokalbis su seserimi Liucija Au\u0161ra Grybaite.<\/em><\/p>

\"\"
Ses. Liucija Au\u0161ra Grybait\u0117, FMA
Faustinos Andrulyt\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

<\/p>

Sese Liucija, esate pedagog\u0117, ugdytoja. Labai \u012fdomu, kaip atrod\u0117 J\u016bs\u0173 pa\u010dios vaikyst\u0117, kaip buvot auginama, kokias pirm\u0105sias pedagogikos pamokas gavote i\u0161 savo t\u0117v\u0173?<\/strong><\/p>

Augau Kaune, \u0161eimoje vienturt\u0117. Mano t\u0117tis buvo i\u0161tremtas \u012f Sibir\u0105, o kai sugr\u012f\u017eo, pasistat\u0117 nam\u0105, sakydavo: \u201eBus Liucytei.\u201c Bet, statant naujus rajonus, t\u0117v\u0173 nam\u0105 nugriov\u0117, o mums dav\u0117 kooperatin\u012f but\u0105. Kol gyvenome savo namuose, nelankiau dar\u017eelio, aplink buvo nedaug kit\u0173 vaik\u0173, tad daugiausiai d\u0117mesio gaudavau i\u0161 artim\u0173j\u0173. Ir staiga i\u0161 to m\u016bs\u0173 vienkiemio, nam\u0173 su sodu, patekau \u012f did\u017eiul\u012f devynauk\u0161t\u012f su daugybe but\u0173 ir sm\u0117lio d\u0117\u017ee kieme, kur visad buvo labai daug vaik\u0173. Man tai buvo ne praradimas, o tikras rojus!<\/p>

Labai gerai atsimenu pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 naujuose namuose: man penkeri, i\u0161einu \u017eaisti \u012f sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0119, gr\u012f\u017etu namo. Tuomet mama sako: \u201eLiucyte, ar tu girdi, kaip mamos kvie\u010dia savo vaikus? Jos i\u0161eina \u012f balkon\u0105 ir \u0161aukia: Donatai, eik namo! Daiva, eik namo! Liucyte, \u0161aukti vard\u0105 \u2013 labai negra\u017eu. A\u0161 tavo vardo niekada ne\u0161auksiu. I\u0161eisiu \u012f balkon\u0105 ir mane matysi, tai reik\u0161, kad tau reikia eiti namo. O jei neisi namo, tu man\u0119s neklausysi.\u201c Tos pirmosios pedagogikos pamokos mano gyvenime \u2013 apie pagarb\u0105.<\/p>

Dar mama sakydavo: \u201e\u017di\u016br\u0117k, eina t\u0117vai, o vaikas i\u0161 paskos \u2013 kaip negra\u017eu! Vaikas turi eiti \u0161alia arba priekyje.\u201c Tai ma\u017ei dalykai, kalbantys apie pagarb\u0105 vaikui kaip \u017emogui.<\/p>

I\u0161 savo mamos patyriau, kad ugdymas pirmiausia yra kalb\u0117jimasis, ai\u0161kinimas, o ne reikalavimai, draudimai ar taisykli\u0173 nustatymai, tai \u2013 visai kitoks santykis.<\/p>

\u0160eimoje, kaip suprantu, vyravo pagarbus, gra\u017eus santykis ir sutarimas d\u0117l aukl\u0117jimo\u2026<\/strong><\/p>

Aukl\u0117jimo klausimu t\u0117veliai visuomet buvo vieningi. D\u017eiaugiuosi, jog m\u016bs\u0173 \u0161eimoje niekada nebuvo manipuliacijos \u2013 kai mama leid\u017eia, o t\u0117tis ne arba atvirk\u0161\u010diai. Jau\u010diau, kad jie did\u017eiuojasi manim kaip savo vaiku ger\u0105ja prasme. Dabar galvoju: m\u016bs\u0173 \u0161eimoje buvo tikrai sveikas bendravimas\u2026<\/p>

Pamenu dar vien\u0105 svarbi\u0105 pedagogikos pamok\u0105, kuri\u0105 gavau b\u016bdama septyneri\u0173. Visai \u0161alia m\u016bs\u0173 nam\u0173 buvo pastatyta nauja muzikos mokykla. Taigi, prad\u0117jau lankyti muzikos klas\u0119. Mama tur\u0117jo klaus\u0105, gra\u017eiai dainavo, ir t\u0117tis tur\u0117jo gra\u017e\u0173 tenoriuk\u0105, tais laikais visa gimin\u0117 daug dainuodavo. Vienas d\u0117d\u0117 grojo armonika: negal\u0117davau nuo jos aki\u0173 atitraukti ir visose \u0161ven\u010di\u0173 nuotraukose b\u016bdavau nusisukus \u2013 \u017ei\u016br\u0117jau \u012f t\u0105 armonik\u0105. Tad \u0117miau mokytis groti akordeonu. O ma\u017eut\u0117 buvau! Sunku pasakyti, ar akordeon\u0105 priri\u0161davo prie man\u0119s, ar mane prie akordeono\u2026 (Juokiasi.)<\/p>

Taigi, pirmoje klas\u0117je jau lankiau muzikos mokykl\u0105 \u2013 ryte pamokos, popiet \u2013 muzika. Kart\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 klas\u0119 at\u0117jo mokytojos i\u0161 baleto mokyklos ir \u0117m\u0117 tikrinti, kas tikt\u0173 mokytis baleto. Tik viena mergait\u0117 ir a\u0161! Juk buvau liesa kaip pagaliukas. Sako: \u201eNorim jus priimti \u012f baleto mokykl\u0105, pasikalb\u0117kit su t\u0117veliais.\u201c Par\u0117jau namo: \u201eMama, a\u0161 b\u016bsiu balerina!\u201c I\u0161 \u0161tai \u2013 mamos i\u0161mintis: ji nesak\u0117 nei \u201etaip\u201c, nei \u201ene\u201c. \u201eLiucyte, tu prad\u0117jai lankyti muzikos mokykl\u0105, po piet\u0173 tau muzikos pamokos, o baletas mieste, negal\u0117si lankyti abiej\u0173. Rinkis.\u201c \u012esivaizduoji \u2013 man, septyneri\u0173 met\u0173 \u017emogeliukui, mama sako: \u201eTu rinkis.\u201c Pagalvojau ir pasirinkau likti muzikos mokykloje.<\/p>

Dabar, dirbdama su jaunimu, da\u017enai matau, kad t\u0117vai neleid\u017eia jiems rinktis. O kai man pasi\u016bl\u0117 rinktis, apsisprend\u017eiau ir neliko jokios nuoskaudos. Galiu pasakyti, kad mano mama buvo labai geros \u0161irdies ir labai sveikas \u017emogus. Pedagogika yra sveikas gyvenimo b\u016bdas plius gera \u0161irdis. Tai nei\u0161mokstama. Tai yra gyvenimas.<\/p>

Buvote vienturt\u0117, labai mylimas vaikas. \u012edomu, kad turite du vardus \u2013 Liucija Au\u0161ra. Apskritai vardas Liucija labai neda\u017enas sovietme\u010diu, ne\u012fprasta buvo duoti ir du vardus. Gal galite pasidalinti savo vard\u0173 istorija?<\/strong><\/p>

Vard\u0105 Liucija man i\u0161rinko t\u0117velis. Tuo metu \u0161is vardas tik\u00adrai nebuvo populiarus. O mama nor\u0117jo, kad b\u016b\u010diau Au\u0161ra. Jiedu net susipyko d\u0117l to\u2026 Kai abu nu\u0117jo \u012f metrikacijos biur\u0105, j\u0173 klaus\u0117: \u201eKok\u012f vard\u0105 duodat dukrai?\u201c Abu tyli. \u201eTai kok\u012f vard\u0105 duosit?\u201c Tada vienu kartu: mama \u2013 \u201eAu\u0161ra\u201c, t\u0117tis \u2013 \u201eLiucija\u201c. Darbuotoja pasi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f vien\u0105, \u012f kit\u0105 ir tada, tam g\u016bd\u017eiam sovietmety, u\u017era\u0161\u0117 abu vardus: \u201eLiucija Au\u0161ra\u201c. Abu patenkinti. Gr\u012f\u017eo namo, mama \u0117m\u0117 \u0161aukti: \u201eAu\u0161ryte, Au\u0161ryte!\u201c Bet pri\u0117jo t\u0117tis ir pasak\u0117: \u201eJi nebus pagon\u0117, ji krik\u0161\u010dion\u0117. Jos vardas \u2013 ne Au\u0161ra, o Liucija.\u201c Tema i\u0161semta, mamytei beliko priimti.<\/p>

Gra\u017ei ir tvirta t\u0117velio nuostata\u2026 O kaip prasid\u0117jo J\u016bs\u0173 pa\u010dios tik\u0117jimo kelion\u0117?<\/strong><\/p>

Mano t\u0117veliai nebuvo uoliai praktikuojantys tik\u0117jim\u0105, bet t\u0117velis, be abejo, buvo uolus patriotas. Kai a\u0161, b\u016bdama de\u0161imties, pogrindyje prad\u0117jau \u012fsijungti \u012f ba\u017enytin\u0119 veikl\u0105, dalyvauti adoracijose, t\u0117veliai nedraud\u0117. Dar tuomet, kai man buvo septyneri ir reik\u0117jo ruo\u0161tis Pirmajai Komunijai, ses\u0117 vienuol\u0117 papra\u0161\u0117, kad gal\u0117t\u0173 ruo\u0161ti vaikus m\u016bs\u0173 bute \u2013 \u010dia didelis namas, daug vaik\u0173 \u012feina, i\u0161eina, sunku sugauti. Dabar suprantu, kad sutikdami mano t\u0117veliai tikrai labai rizikavo.<\/p>

O kai man buvo trylika, m\u016bs\u0173 bute buvo spausdinamas rusi\u0161kas katekizmas. Vienam kambary spausdindavo, o kitame grodavo magnetofonas arba a\u0161 skambindavau pianinu. Patys t\u0117veliai nebuvo \u012fsitrauk\u0119 \u012f \u0161i\u0105 veikl\u0105, bet viskam sak\u0117 \u201etaip\u201c.<\/p>

Betgi buvo ir nema\u017eai rizikos. Kokie pa\u010diai liko prisiminimai i\u0161 \u0161ios pogrindin\u0117s veiklos?<\/strong><\/p>

Labiausiai \u012fsimin\u0117 viena, galima sakyti, anekdotin\u0117 situacija i\u0161 to laiko, kai m\u016bs\u0173 namuose buvo spausdinamas rusi\u0161kas katekizmas. Spausdinime dalyvavo vienas klierikas ir pogrind\u017eio jaunimas. Kart\u0105 viena mergina, tur\u0117jusi paduoti spaudinius klierikui ir paimti tu\u0161\u010dius lapus, susirgo. Viskas sutarta: kada b\u016bti, kaip perduoti. Susitarimo at\u0161aukti negali, telefonu nepasakysi \u2013 saugumas persekioja, be to, klierikai i\u0161 seminarijos i\u0161eina tik kart\u0105 per savait\u0119 ir yra sekami. Taigi, konspiracija. Tuomet a\u0161 pasisi\u016bliau eiti vietoj tos merginos. Nebuvo i\u0161 ko rinktis. Mergina pasak\u0117: \u201eTuri stov\u0117ti prie stotel\u0117s ir steb\u0117ti, kada i\u0161lips klierikas. Sukontaktuoti akimis. Per tam tikr\u0105 atstum\u0105 sek j\u012f.\u201c O man \u2013 j\u016bra iki keli\u0173: \u201eGerai, b\u016bk rami, visk\u0105 padarysiu.\u201c Na, o t\u0105 m\u016bs\u0173 susitikim\u0105 b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima nufilmuoti, net C\u017dV pavyd\u0117t\u0173!<\/p>

\"\"
Pirmoji Komunija, 1972 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Atsimenu: ateinu \u012f stotel\u0119, va\u017eiuoja troleibusas, atsidaro durys, i\u0161lipa tas klierikas, mes sukontaktuojam akim ir net nestabtel\u0117jus per atstum\u0105 nuseku j\u012f. Jis i\u0161kart suka \u012f kiemus, pavaik\u0161to, a\u0161 irgi. Tada \u2013 \u012f laiptin\u0119, a\u0161 irgi. O man \u012fdomu, tikra egzotika! Taigi, kokiam tre\u010diam auk\u0161te jis man paduoda, k\u0105 reikia, a\u0161 jam \u2013 savo ne\u0161ul\u012f, dar man ka\u017ek\u0105 ai\u0161kina, o a\u0161\u2026 nieko nesuprantu. Tik kad de\u0161imt minu\u010di\u0173 turiu pab\u016bti laiptin\u0117j, kai jis i\u0161eis, o tada \u2013 tiesiai \u012f namus. Taip ir padariau. Skubu \u012f namus pa\u010diu tiesiausiu keliu \u2013 taku per \u017eied\u0105, kur paprastai niekas nevaik\u0161\u010diodavo, staiga viduje i\u0161girstu bals\u0105: \u201eAtsisuk. U\u017e tav\u0119s eina vyras. Jis tave seka.\u201c Atsisuku \u2013 vyras. Tada, u\u017euot i\u0161sigandus, apsid\u017eiaugiu: \u201eMane seka! Mane! Juk Sad\u016bnait\u0119 sek\u0117, Tamkevi\u010di\u0173 sek\u0117, Svarinsk\u0105 sek\u0117, o dabar \u2013 mane!\u201c (Juokiasi.)<\/p>

Pasidaro ai\u0161ku \u2013 dabar namo jau tikrai nekeliausiu. Galvoju: ka\u017ein, jei eisiu tris ratus aplink vien\u0105 nam\u0105, ar jis seks mane? Pasirenku kok\u012f penkiaauk\u0161t\u012f ir suku ratus, \u017evilgt per pet\u012f \u2013 seka! A\u0161 laiminga! Jau\u010diausi kaip filme. Dabar man tai atrodo ka\u017ekas tarp durnumo ir unikalumo. Net ne\u012fsivaizduoju, k\u0105 tas saugumietis galvojo\u2026 Taip vaik\u0161\u010diojau tris valandas. Pavargau. \u0116m\u0117 temti. Galvoju: \u201eO kaip b\u016bna filmuose? Pab\u0117ga! Reikia pab\u0117gti.\u201c Man net klausimo nekilo, ar paj\u0117gsiu, ar sugeb\u0117siu\u2026<\/p>

At\u0117jau iki dviej\u0173 nam\u0173, sujungt\u0173 bromu, o u\u017e jo \u2013 stotel\u0117. Vaik\u0161tau kieme, vaik\u0161tau, \u017ei\u016briu \u2013 autobusas. Moviau tiesiai \u012f j\u012f, durys u\u017esidar\u0117 ir nuva\u017eiavau. Pab\u0117gau. Kaip filme!<\/p>

Mane i\u0161leidusi mergina jau buvo rimtai i\u0161sigandusi, kad saugumas mane pagavo, o t\u0117vai tuo metu galvojo, kad a\u0161 muzikos mokykloj. Par\u0117jus sakau: \u201eMargarita, mane sek\u0117. Bet nebijok, a\u0161 pab\u0117gau!\u201c (Juokiasi.)<\/p>

Na, o t\u0105 klierik\u0105, pasirodo, sek\u0117, po m\u016bs\u0173 susitikimo i\u0161 karto su\u0117m\u0117, nuve\u017e\u0117 \u012f saugum\u0105 ir tard\u0117. Po keli\u0173 valand\u0173 jam sako: \u201eMums nebereikia, kad kalb\u0117tum. Ta mergait\u0117 yra kitoj kameroj, ji jau seniai visk\u0105 pasak\u0117.\u201c Jis net neabejojo, kad mane su\u0117m\u0117. Bet atsak\u0117: \u201eJeigu j\u016bs visk\u0105 \u017einot, tai gerai, o a\u0161 nieko ne\u017einau.\u201c Antr\u0105 kart\u0105 tas pats. Nakt\u012f per tardym\u0105 saugumietis d\u0117jo kum\u0161\u010diu \u012f stal\u0105: \u201eKalb\u0117si ar nekalb\u0117si?! Mes vis tiek visk\u0105 \u017einom!\u201c Tuomet jis suprato, kad jie nieko ne\u017eino\u2026<\/p>

O ant spausdini\u0173, kuriuos i\u0161 man\u0119s pa\u0117m\u0117, klierikas u\u017era\u0161\u0117 L raid\u0119 \u2013 \u201eLiucija\u201c. Tardytojai sak\u0117: \u201eKol nepasakysi, kas ta L, nei\u0161eisi.\u201c Klierikas jau suprato, kad pal\u016b\u0161 nuo tardym\u0173 ir turi ka\u017ekaip i\u0161sisukti, tod\u0117l nurod\u0117 savo pusseser\u0119, kurios vardas i\u0161 L raid\u0117s, o ji buvo \u012ftik\u0117jusi komunizmu, net komjaunimo sekretor\u0117. Tada saugumas t\u0105 varg\u0161\u0119 su\u0117m\u0117, u\u017edar\u0117 \u012f r\u016bs\u012f ir dvi savaites tard\u0117\u2026 Tie tardymai j\u0105 tobulai i\u0161gyd\u0117 nuo komunizmo, o \u0161i net nesuprato, ko i\u0161 jos nori\u2026<\/p>

Dabar galvoju \u2013 o k\u0105 b\u016bt\u0173 dariusi ta mergina, kuri susirgo\u2026 Kaip Dievas veda per visk\u0105: kada reikia proto \u2013 duoda, kai nereikia \u2013 atima\u2026 Man \u0161i istorija \u2013 Dievo veikimas, kur\u012f galima pasakoti kaip anekdot\u0105.<\/p>

I\u0161 ties\u0173 nuostabus veikimas! Tuo metu, kaip suprantu, jau aktyviai dalyvavote Ba\u017eny\u010dios gyvenime ir pogrindyje. Sugr\u012f\u017ekime prie J\u016bs\u0173 tik\u0117jimo kelio prad\u017eios \u2013 septyneri\u0173 pri\u0117m\u0117te Pirm\u0105j\u0105 Komunij\u0105. O tuomet?<\/strong><\/p>

Taip, septyneri\u0173 pri\u0117miau pirm\u0105j\u0105 Komunij\u0105, a\u0161tuoneri\u0173 \u2013 Sutvirtinim\u0105. Tais pa\u010diais metais mokykloje man pasak\u0117, kad Dievo n\u0117ra. Gerai atsimenu: gr\u012f\u017eau namo ir mamai pasakiau: \u201eMama, a\u0161 daugiau niekada neisiu \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, nes Dievo n\u0117ra. Taip sak\u0117 mokytoja.\u201c Ji nieko man nepasak\u0117. Nesak\u0117, kad mokytoja neteisi, kad jos nereikia klausyti \u2013 nesugriov\u0117 mokytojos autoriteto. Tik\u2026 mamos akyse pasirod\u0117 a\u0161aros.<\/p>

Taigi, nuo a\u0161tuoneri\u0173 iki de\u0161imties buvau visi\u0161ka a\u00adte\u00adis\u00adt\u0117. Net sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117j i\u0161ai\u0161kindavau, kad Dievo n\u0117ra, kai vaikai pasisakydavo, kad slapta ruo\u0161iasi Pirmajai Komunijai. Atkalbin\u0117davau juos, tiesiog dirbau ateistin\u012f agitacin\u012f darb\u0105\u2026<\/p>

Kai buvau de\u0161imties, su\u017einojau, kad mano draug\u0117 Ilona ruo\u0161iasi Pirmajai Komunijai. \u017dinoma, i\u0161ai\u0161kinau jai, kad Dievo n\u0117ra. Draug\u0117, par\u0117jusi namo, papasakojo mamai, kad Liucija taip pasak\u0117, ir ji Komunijai nebesiruo\u0161. Ilonos mama buvo labai i\u0161mintinga moteris ir pasi\u016bl\u0117 mane pasikviesti \u012f sve\u010dius. Kai at\u0117jau, \u0117m\u0117 pasakoti: \u201e\u017dinai, su Ilona mes einam \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, ten mergaites labai gra\u017eiai aprengia baltais drabu\u017e\u0117liais\u2026\u201c Galvojau: \u201e\u012e ba\u017eny\u010di\u0105 eiti \u2013 nes\u0105mon\u0117, bet tie balti drabu\u017e\u0117liai\u2026 Kaip nuotaka\u2026\u201c Be to, \u017einojau, kad su svetimu \u017emogumi reikia b\u016bti mandagiai, tad jei jau kvie\u010dia, reikt\u0173 nueiti.<\/p>

Taigi, mane nusived\u0117 \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Prisik\u0117limo ba\u017enyt\u0117l\u0119, ten, kur buvau pri\u0117musi Pirm\u0105j\u0105 Komunij\u0105. Mus apreng\u0117 baltai, pastat\u0117 prie altoriaus, o draug\u0117s mama, kaip v\u0117liau pasakojo, labai stipriai u\u017e mane meld\u0117si. Atsimenu, kaip stov\u0117jau ir galvojau: \u201eKo jie \u010dia stovi, lankstosi, d\u016bmai r\u016bksta, ka\u017ek\u0105 vaidina\u2026 Jie ne\u017eino, kad Dievo n\u0117ra, o a\u0161 \u017einau. Kokie visi kvaili, o a\u0161 protinga\u2026 Stoviu \u010dia tik tod\u0117l, kad labai gra\u017eiai atrodau\u2026\u201c<\/p>

Vis d\u0117lto vieno dalyko nedariau \u2013 nepriimdavau Komunijos. Ta pati vienuol\u0117, kuri mane ruo\u0161\u0117 Komunijai, tai mat\u0117.<\/p>

Buvo bir\u017eelio m\u0117nuo, adoracija kiekvien\u0105 vakar\u0105. O kadangi tie drabu\u017eiai man taip labai patiko, nutariau eiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 kasdien, nesvarbu, kad Dievo n\u0117ra\u2026 Vien\u0105 dien\u0105 sesuo vienuol\u0117 pasak\u0117: \u201eMergait\u0117s, rytoj J\u0117zaus \u0160irdies \u0161vent\u0117: nueikit i\u0161pa\u017einties, kad visos gal\u0117tum\u0117te priimti Komunij\u0105.\u201c Ir tuomet, t\u0105 akimirk\u0105, i\u0161kart supratau: Dievas yra, a\u0161 J\u012f i\u0161daviau ir esu nusid\u0117j\u0117l\u0117. Vis\u0105 nakt\u012f prablioviau ir ryt\u0105 atsik\u0117liau jau kita.<\/p>

\"\"
Baltijos kelyje, 1989 08 23<\/em><\/figcaption><\/figure>

Nuostabu tai, kad J\u016bs\u0173 atsivertimo patirtis tokia ankstyva \u2013 visai vaikyst\u0117j\u2026<\/strong><\/p>

Tikrai. Kai kalbu su jaunimu, sakau: atkreipkit d\u0117mes\u012f, k\u0105 kalba ma\u017ei vaikai. Kai man\u0119s klausdavo, kuo b\u016bsiu u\u017eaugusi, sakydavau: \u201eKai u\u017eaugsiu, b\u016bsiu motina ir tur\u0117siu labai daug vaik\u0173.\u201c O juk \u017eod\u017eio \u201emotina\u201c \u0161eimoj niekas nevartodavo\u2026 Taigi, su vaikais reikia elgtis labai atsargiai, labai pagarbiai ir labai atid\u017eiai.<\/p>

Pirmaisiais metais ypa\u010d svarbus vaiko ugdymas, \u010dia turi stengtis ir Dievas, ir \u017emon\u0117s. Kaip skaidriai vaikai priima Diev\u0105, kaip apie J\u012f kalba, kaip suvokia! Vaik\u0173 suvokimas ir \u017eodynas yra unikalus. Pavyzd\u017eiui, vieno vaiko mintis: \u201eDievo malda yra meil\u0117.\u201c Arba vaiko malda: \u201eMeld\u017eiuosi u\u017e mam\u0105, t\u0117t\u012f, mus visus ir kad uodai valgyt\u0173 savo maist\u0105.\u201c (Juokiasi.)<\/p>

Na, o tas ateist\u0117s laikas \u2013 nuo a\u0161tuoneri\u0173 iki de\u0161imties \u2013 man yra Dievo parodytas malon\u0117s tuneliukas, \u012f kur\u012f \u017evelgdama suprantu, kas a\u0161 b\u016b\u010diau be Dievo \u2013 oho! Pavyzd\u017eiui, nors \u0161eimoje t\u0117veliai niekada nesikeikdavo, a\u0161, praradusi tik\u0117jim\u0105, prad\u0117jau taip stipriai keiktis rusi\u0161kai, kad oi\u2026 O jau charakteris tvirtas \u2013 jei ne Jo malon\u0117, niekas man neb\u016bt\u0173 nieko paai\u0161kin\u0119s!<\/p>

O po to su tokia pat j\u0117ga, su kokia vaikams sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117je ai\u0161kinote, kad Dievo n\u0117ra, pasin\u0117r\u0117te \u012f Ba\u017eny\u010dios gyvenim\u0105. Ir pa\u0161aukimo kelion\u0117 prasid\u0117jo labai anksti?..<\/strong><\/p>

Tikrai, viskas mano gyvenime vyksta labai anksti. Po atsivertimo buvau labai aktyvi Ba\u017eny\u010dioje: pogrindis, adoracijos, kasdien\u0117 Komunija. Gra\u017eu ir tai, kad toliau likau labai aktyvi klas\u0117je, su draugais \u2013 man\u0119s buvo pilna visur. Kai reik\u0117davo, ri\u0161davausi pionieri\u0161k\u0105 kaklarai\u0161t\u012f, paskui j\u012f \u2013 \u012f kuprin\u0119 ir b\u0117gte \u012f ba\u017eny\u010di\u0105\u2026 Viskam u\u017eteko laiko.<\/p>

Na, o kalbant apie pa\u0161aukim\u0105, pirmas itin stiprus Dievo u\u017ekalbinimas \u2013 kai man buvo trylika. Tuomet net ne\u017einojau, kas tos saleziet\u0117s. Galiu sakyti, kad ne a\u0161 pasirinkau keli\u0105, vienuolin\u012f ir salezieti\u0161k\u0105, bet mane pasirinko.<\/p>

Po to, \u012fvardinkim, u\u017ekalbinimo kaip atsakymas manyje gim\u0117 malda: \u201eDieve, teesie Tavo valia mano gyvenime, tik pad\u0117k man j\u0105 pa\u017einti ir \u012fvykdyti.\u201c Nuolatin\u0117 trylikos met\u0173 mergait\u0117s malda. I\u0161 kur?.. Dar ir pirmaisiais pa\u0161aukimo metais ypatingai alsavau \u0161ia malda \u2013 iki a\u0161tuoniolikos, kai sud\u0117jau pirmuosius \u012f\u017eadus.<\/p>

Kai Vie\u0161pats Jus u\u017ekalbino, dar buvo g\u016bdus sovietmetis, vienuolijos veik\u0117 tik slaptai pogrindyje. Kaip atradot seseris salezietes, kaip supratot, kad tai \u2013 J\u016bs\u0173 kelias?<\/strong><\/p>

Pirmasis u\u017ekalbinimas mane nuved\u0117 pas pasauliet\u0119 saleziet\u0119 bendradarb\u0119, kuri prad\u0117jo judinti pirm\u0105j\u0105 pogrind\u017eio pasaulie\u010di\u0173 salezie\u010di\u0173 bendrij\u0105. Pas t\u0105 moter\u012f ant sienos kabojo kun. Jono Bosko ir Marijos Krik\u0161\u010dioni\u0173 Pagalbos paveikslai. Be to, ji i\u0161trauk\u0117 stor\u0105 knyg\u0105 \u2013 pal. kunigo Jono Bosko biografij\u0105, prad\u0117jau skaityti, dom\u0117tis.<\/p>

Paskui toji salezie\u010di\u0173 bendradarb\u0117 man sako: \u201eKa\u017ekur turi b\u016bti ir saleziet\u0117s seserys, reikia jas surasti.\u201c Na, ir \u0117m\u0117m\u0117s paie\u0161kos. Susiradom prie\u0161karines \u201eSalezie\u010di\u0173 \u017einias\u201c ir tame \u017eurnale radom kelias seser\u0173 nuotraukas: Stefanija Ladygait\u0117, Magdalena Bielskyt\u0117, kitos\u2026 Reikia ie\u0161koti, o \u010dia \u2013 g\u016bdus sovietmetis, a\u0161tuoniasde\u0161imtieji. Tai laikas, kai net mus\u0117s buvo nutilusios ir net politini\u0173 anekdot\u0173 nei\u0161girsi\u2026<\/p>

Taigi, nuva\u017eiavom pas saleziet\u012f kun. Jon\u0105 \u017demait\u012f, SDB ir paklaus\u0117m, ar Lietuvoje yra seser\u0173 salezie\u010di\u0173. Jis labai i\u0161sigando, ar nebus \u010dia kokia saugumo klasta, bet paskui vis d\u0117lto prasitar\u0117 apie dvi seseris: viena gyveno Kaune, o kita Paneriuose, prie Vilniaus. Magdalenos, gyvenan\u010dios Kaune, adres\u0105 gavome. O kaip surasti kit\u0105? \u010cia mums pagelb\u0117jo viena ses\u0117 benediktin\u0117, kuri para\u0161\u0117 pra\u0161ym\u0105 \u012f Tarybin\u012f archyv\u0105, sukurp\u0117 istorij\u0105, kad ie\u0161ko savo giminait\u0117s, dingusios nuo karo laik\u0173, para\u0161\u0117 vard\u0105, pavard\u0119 ir\u2026 jai i\u0161kas\u0117 Stefanijos Ladygait\u0117s adres\u0105! Pasirodo, sesuo Stefanija buvo misionier\u0117, tarnavo Ispanijoje, o 1940 m. j\u0105 parsiunt\u0117 \u012f Lietuv\u0105 steigti seser\u0173 salezie\u010di\u0173 vienuolij\u0105. Tik jai gr\u012f\u017eus, \u010dia viskas u\u017esidar\u0117. M\u016bs\u0173 bendruomen\u0117 yra tarptautin\u0117 ir, jei n\u0117ra ry\u0161io su Roma, negali egzistuoti tik kaip vietin\u0117 kongregacija, tod\u0117l sovietme\u010diu viskas sustojo. Stefanija Ladygait\u0117 \u2013 labai tauri sesuo, ji darbavosi Laur\u0173 vaik\u0173 namuose, buvo pedagog\u0117.<\/p>

Taigi, surastos seserys \u0117m\u0117 pasakoti apie salezieti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, bet j\u0173 \u017einios \u2013 prisiminimai apie tai, kaip gyveno prie\u0161 40 met\u0173, o man \u2013 \u0161e\u0161iolika\u2026 Klausydama j\u0173 band\u017eiau lyginti salezietes su kitomis pogrindin\u0117mis vienuolijomis, kuriose \u2013 veikla, rekolekcijos, tam tikra formacija, o \u010dia nieko, nors ses\u0117s ir labai mielos. Pasijutau tarsi i\u0161\u0117jusi \u012f dykum\u0105\u2026 Vis d\u0117lto apsisprend\u017eiau, kad prad\u0117siu savo vienuolyst\u0117s kelion\u0119 pas salezietes.<\/p>

Papasakokit, kaip atrod\u0117 ta prad\u017eia, kai, kaip J\u016bs sakot, nieko nebuvo\u2026<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173, noviciate juk b\u016bna \u012fvilktuv\u0117s \u2013 o \u010dia n\u0117ra nei abito, nei regulos. Visi\u0161kai nieko. Staiga sesuo Stefanija sako: \u201eA\u0161 turiu abit\u0105.\u201c G\u016bd\u017eiam sovietmety vienos moters, kuri tur\u0117jo galimyb\u0119 i\u0161va\u017eiuoti \u012f Lenkij\u0105, Stefanija papra\u0161\u0117 ten surasti seseris, papra\u0161yti i\u0161 j\u0173 drabu\u017ei\u0173. Ji ten surado salezietes ir gavo abit\u0105. I\u0161ard\u0117 j\u012f gabalais, sud\u0117jo tarp kit\u0173 drabu\u017ei\u0173 ir parve\u017e\u0117. Tada Stefanija susisiuvo abit\u0105 ir parod\u0117 seserims: \u201eKai a\u0161 mirsiu, mane juo apvilkit. Negal\u0117jau gyva ne\u0161iot, tai nors numirusi\u0105 aprenkit. O nuo mirusios jau niekas nenuvilks.\u201c Taigi, t\u0105 abit\u0105 ji buvo pasid\u0117jusi \u012fkap\u0117ms. \u012e t\u0105 \u012fkapi\u0173 abit\u0105 mane ir \u012fvilko priimant \u012f noviciat\u0105. Buvau \u0161e\u0161iolikos.<\/p>

\"\"
Am\u017einieji \u012f\u017eadai \u0160v. Antano ba\u017eny\u010dioje Kaune, 1991 06 15<\/em><\/figcaption><\/figure>

Dieve, o dabar kas? Juk daugiau nieko n\u0117ra. Laimei, tur\u0117jau nuostab\u0173 dvasios palyd\u0117toj\u0105, pas kur\u012f ateidavau ir klausdavau: \u201eKas toliau? Nieko n\u0117ra\u2026\u201c O jis taip nuolankiai sakydavo: \u201eNa, matysim, palaukim.\u201c Nieko daugiau. Palaik\u0117 mane, duodavo skaityti literat\u016bros ir viskas. Po daugelio met\u0173 jis man pasak\u0117: \u201e\u017dinai, kai i\u0161eidavai, galvodavau: k\u0105 ji darys? Jeigu turi vienuoli\u0161k\u0105 pa\u0161aukim\u0105, tai tegu eina \u012f normali\u0105 kongregacij\u0105\u2026 T\u0105 dien\u0105, kai Liucija pasakys: \u201eA\u0161 i\u0161einu\u201c, sakysiu: \u201eGerai\u201c, bet ji turi pati apsispr\u0119sti.\u201c Kokia i\u0161mintis dvasiniam palyd\u0117jime! O a\u0161 po t\u0173 susitikim\u0173 galvodavau: \u201eNa, kai palyd\u0117tojas man pasakys: \u201eI\u0161eik\u201c, a\u0161 ir i\u0161eisiu, bet kol nesako, b\u016bsiu. Dieve, noriu vykdyt Tavo vali\u0105 ir per j\u012f tu man kalb\u0117k.\u201c Taip abu lauk\u0117m (juokiasi).<\/p>

Vis d\u0117lto toje pa\u0161aukimo kelion\u0117je po truput\u012f yriausi, sud\u0117jau \u012f\u017eadus, paskui atsirado dar trys seserys, kurios jau prie\u0161 kar\u0105 buvo kandidat\u0117s. Tada Stefanija para\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105 \u012f namus Romoje: \u201eMagdalenai gim\u0117 an\u016bk\u0117.\u201c Ten seserys suprato, kad \u010dia ka\u017ekas vyksta ir pasisteng\u0117 i\u0161 Lenkijos atsi\u0173sti saleziet\u012f delegat\u0105. Taip labai pama\u017eu viskas pajud\u0117jo\u2026<\/p>

B\u016bdama a\u0161tuoniolikos sud\u0117jau \u012f\u017eadus ir prad\u0117jau dirbti \u0160v. Antano ba\u017eny\u010dioje vargonininke ir katechete, o kai tik atsirado galimyb\u0117, buvau pakviesta studijuoti \u012f Rom\u0105.<\/p>

Kaip t\u0117veliai mat\u0117 J\u016bs\u0173 pa\u0161aukimo kelion\u0119? Vienuolyno dar nebuvo, tad gyvenote su jais, bet tas gyvenimo pokytis vis viena tur\u0117jo b\u016bti ry\u0161kus\u2026<\/strong><\/p>

Turb\u016bt Vie\u0161pats dav\u0117 i\u0161minties i\u0161 prad\u017ei\u0173 nieko jiems nesakyti. T\u0117veliai mat\u0117, kad buvau pilnai Ba\u017eny\u010dioje. Prie\u0161 \u012fvilktuves tur\u0117jau vien\u0105 labai ai\u0161ki\u0105 pagund\u0105: \u201eTokiam am\u017eiuje tokie sprendimai nedaromi \u2013 tau \u0161e\u0161iolika. K\u0105 tu \u017einai, ko nor\u0117si, kai b\u016bsi a\u0161tuoniolikos?\u201c Nedaromi, o a\u0161 darau\u2026 Tada nieko nesakiau t\u0117vams. Manau, kad jie intuityviai jaut\u0117, nes a\u0161 visad su ses\u0117m, su jaunimu, kelion\u0117se. Bet kadangi man\u0119s ir taip visur buvo pilna\u2026<\/p>

T\u0117velis mir\u0117, kai man buvo dvide\u0161imt, jam niekad ne\u012fvardinau, kad esu vienuol\u0117. O mama jau dalyvavo mano am\u017einuosiuose \u012f\u017eaduose. Taip, ji nor\u0117jo, kad b\u016b\u010diau pasirinkusi kit\u0105 keli\u0105, bet labai gra\u017eiai pasak\u0117: \u201eJeigu tu laiminga, ir a\u0161 laiminga.\u201c Tai visi\u0161kas atidavimas \u2013 jokio priekai\u0161to, jokio nusivylimo, net kai b\u016bdama 25-eri\u0173 i\u0161va\u017eiavau studijuoti \u012f Rom\u0105.<\/p>

Kuo labiau susipa\u017einau su salezieti\u0161ku gyvenimu, tuo ai\u0161kiau ma\u010diau, kad jis yra mano, ir dabar kiekvien\u0105 dien\u0105 \u2013 jau 38 metai po \u012f\u017ead\u0173 \u2013 tai atrandu. Dieve, kaip gerai, kad esu saleziet\u0117!<\/p>

Papasakokit apie studij\u0173 metus Romoje. Kuo jie apdovanojo?<\/strong><\/p>

Trejus metus Romoje studijavau salezieti\u0161k\u0105 dvasingum\u0105. Jo studijoms skirti atskiri namai, fakultetas, kur ir gyvenama, ir meld\u017eiamasi, ir mokomasi. \u017dinoma, \u010dia tur\u0117jome ir pedagogin\u0119 praktik\u0105. Studijuodama Romoje gavau dvasin\u012f ir teologin\u012f pagrind\u0105.<\/p>

Be abejo, svarbiausia dovana \u2013 pasaulin\u0117 salezieti\u0161kos \u0161eimos ir charizmos patirtis. Taip, man labai gera \u010dia, kur esu: savo bendruomen\u0117je, savo parapijoje, savo gimnazijoje, kur tarnauju \u2013 bet salezieti\u0161ka charizma yra daug daugiau. Ji labai plati \u2013 nuo darbo su gatv\u0117s vaikais ir misij\u0173 iki salezieti\u0161k\u0173 universitet\u0173.<\/p>

\"\"
Su bendruomene ir apa\u0161taliniu nuncijumi L. Bonazzi, Palemone<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kai po studij\u0173 sugr\u012f\u017eau \u012f Lietuv\u0105, \u010dia jau buvo statomi namai, k\u016br\u0117si broliai salezie\u010diai ir salezie\u010diai bendradarbiai. \u0160v. Jonas Bosko \u012fsteig\u0117 tris bendruomenes: vyr\u0173 salezie\u010di\u0173, Marijos Krik\u0161\u010dioni\u0173 pagalbos dukter\u0173 institut\u0105 ir salezie\u010di\u0173 bendradarbi\u0173 samb\u016br\u012f. Salezie\u010diai bendradarbiai nu\u0117jo labai ilg\u0105 keli\u0105: juk Ba\u017eny\u010dia pasaulie\u010dius daugiau \u012fgalino po Vatikano II susirinkimo. Iki tol jie buvo traktuojami kaip salezie\u010di\u0173 bendradarbiai, o dabar \u2013 salezie\u010diai bendradarbiai, kaip ir nor\u0117jo kun. Bosko. \u017dinome, kad pa\u0161v\u0119st\u0173j\u0173 ma\u017e\u0117ja ir toliau ma\u017e\u0117s, tad m\u016bs\u0173 pareiga \u2013 ruo\u0161ti pasaulie\u010dius, kurie i\u0161saugos salezieti\u0161k\u0105 dvasingum\u0105.<\/p>

J\u016bs\u0173 vaikyst\u0117s svajon\u0117 apie buvim\u0105 motina, turint daug vaik\u0173, tapus vienuole ir pedagoge, i\u0161sipild\u0117. Kaip dabar atrodo \u0161ios motinos gyvenimas?<\/strong><\/p>

Manau, kad\u2026 labai normaliai. Dirbu mokykloje, ruo\u0161iu jaunim\u0105 Sutvirtinimo sakramentui, koordinuoju Kairos rekolekcijas. Mano prioritetas \u2013 jaunas \u017emogus ir visai nesvarbu, kur j\u012f sutinku: mokykloje, parapijoje ar gatv\u0117je.<\/p>

Vis d\u0117lto manau, jog dvasin\u0117s motinyst\u0117s ar t\u0117vyst\u0117s nereikia susieti su vaiku ar paaugliu \u2013 mes vieni kitiems esam t\u0117vai. Kart\u0105 buvo atvyk\u0119s vienas kunigas salezietis rekolekcijoms ir apsistojo pas mus. I\u0161vykstant pasak\u0117: \u201eLiucija, a\u010di\u016b u\u017e tavo motinyst\u0119.\u201c Trisde\u0161imt met\u0173 vyresnis kunigas sako sesutei, kad d\u0117koja u\u017e motinyst\u0119! Taigi, m\u016bs\u0173 motinyst\u0117s nereikia susieti tik su vaikais ar jaunimu. Visi esam sukurti tam ir nesvarbu kur \u2013 ar \u0161eimoje, ar bendruomen\u0117je. Kartais pavyksta, kartais ne, kartais tingim, pavargstam, u\u017esiblokuojam. Baisiausia, kai t\u0117vyst\u0117 ar motinyst\u0117 nei\u0161siskleid\u017eia, ir tuomet u\u017esidar\u0119 savyje liekam senmerg\u0117m ir senberniais\u2026<\/p>

Turite daugelio met\u0173 darbo su vaikais ir jaunimu patirt\u012f, kaip J\u016bs matote pokyt\u012f jaunimo ugdyme ir apskritai, kaip \u0161iandien prieiti prie vaiko, jaunuolio?<\/strong><\/p>

\u0160iandien kartu su visom technologijom, globalizacija vyksta didel\u0117 kaita. Vis d\u0117lto \u017ei\u016briu \u012f jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 labai viltingai. Salezieti\u0161kume itin svarbus pozityvumas ir viltingas \u017evilgsnis. I\u0161\u0161\u016bkis yra galimyb\u0117. Niekada nereikia nusivilti. Taip, kartais man kyla pagunda prad\u0117ti dejuoti: \u201eVie\u0161patie, kaip jiems sunku\u2026\u201c Bet sakau pati sau: \u201ePalauk, Liucija. Kiekvienas laikas turi savo i\u0161\u0161\u016bkius. Svarbu imtis to, k\u0105 gali.\u201c O jaunimas yra \u017eingeidus. Dabar yra tas laikas, kai jiems kyla labai daug klausim\u0173, nors kartais ir u\u017esideda kauk\u0119 tarsi b\u016bt\u0173 viskas ai\u0161ku, bet i\u0161 ties\u0173 \u2013 niekas neai\u0161ku. Juk dabar niekam niekas neai\u0161ku. Kaip sako vysk. K\u0119stutis K\u0117valas, Vakar\u0173 civilizacija dabar i\u0161gyvena pamatini\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173 vertybi\u0173 testavimo laik\u0105. Esam tokiam istoriniam periode. Taigi, a\u0161 galiu kalb\u0117tis su jaunimu, atliepti \u012f klausimus, atitraukti nuo ekran\u0173, kad gal\u0117t\u0173 tarpusavyje bendrauti, ka\u017ek\u0105 veikti.<\/p>

\"\"
I\u0161vyka su ses\u0117mis. Roma, 1993 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Karantino metu su mokiniais susira\u0161in\u0117jom asmeniniais lai\u0161kais. Tai labai mane prad\u017eiugino, nes vaikai man, 57-eri\u0173 met\u0173 vienuolei, nebijo u\u017eduoti klausimus, i\u0161sakyti savo nuomon\u0119. Tas dialogas man buvo labai gra\u017eus. Per tikybos pamok\u0105 juk ne\u012fmanoma su visais priva\u010diai pasikalb\u0117ti, juk ir su vienu kalbantis pertrauka prab\u0117ga \u2013 o \u010dia staiga atsiv\u0117r\u0117 ta galimyb\u0117. Koki\u0173 gra\u017ei\u0173 dalyk\u0173 jie prira\u0161\u0117! Jaunuoliams tik reikia, kad su jais bendrautum.<\/p>

Ko apskritai reikia jaunam \u017emogui? Kaip ir mums visiems \u2013 kad j\u012f myl\u0117t\u0173, kad ka\u017ekam b\u016bt\u0173 svarbus, kad jo klausyt\u0173si. \u017dinoma, nereikia bijoti kartais sakyti ir stiprius \u017eod\u017eius, ai\u0161ku, su meile. Kaip? Net negaliu pasakyti, tai \u2013 praktika. Ateinu \u012f klas\u0119, pamatau veidus ir ateina \u017eod\u017eiai.<\/p>

Palemone gyvenam jau daugel\u012f met\u0173 ir tarnaujam \u0161ioje parapijoje. B\u016bna labai gera, kai prieina koks barzdotas vyrukas ir sako: \u201eLaba diena. J\u016bs mane mok\u0117t tikybos. Ar dar dirbat mokykloj?\u201c I\u0161gird\u0119s, kad dirbu, sako: \u201eDirbkit, dirbkit, tada, kai mums \u0161nek\u0117jot, mes nieko nesupratom, bet dabar jau pradedu suprasti\u201c (juokiasi).<\/p>

Dar maga pasikalb\u0117ti apie muzik\u0105. Muzik\u0117s kelias, prasid\u0117j\u0119s nuo ma\u017eum\u0117s, J\u016bs\u0173 gyvenime vis dar u\u017eima svarbi\u0105 viet\u0105? Ar tai yra daugiau priemon\u0117, ar pagalba darbuojantis parapijoje su vaikais ir jaunimu? Grojate vargonais, be to, iniciavote ir ne vieno miuziklo pastatym\u0105\u2026<\/strong><\/p>

Kadangi mano vienuolyst\u0117s kelias prasid\u0117jo labai anksti, supratau, kad muzika nebus mano gyvenimo kelias, bet liks \u0161alia kaip fonas, kaip pagalbin\u0117 priemon\u0117. Taip ir \u012fsivaizdavau: kad gal\u0117siu groti vargonais, giedoti giesmes su vaikais. Net kai mokiausi dainavimo konservatorijoje Vilniuje, supratau, kad daininink\u0117 neb\u016bsiu. Buvo visai nesunku palikti tas studijas: i\u0161\u0117jau prie\u0161 baigiant, kad nereik\u0117t\u0173 gauti diplomo. Antraip man b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 atidirbti kaip muzikei. Vis d\u0117lto bendras i\u0161silavinimas ir muzikos \u017einios labai praver\u010dia. Ypa\u010d buvo naudinga tuomet, kai \u201enukrito\u201c tie miuziklai\u2026<\/p>

\"\"
Roko opera \u201ePrisik\u0117l\u0119s\u201c. Kauno Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dioje, <\/em>
2009 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Na, o pirm\u0105j\u012f miuzikl\u0105 pastat\u0117me su vaikais, jis buvo skirtas kun. Bosko. Paskui pastat\u0117m dar vien\u0105 miuzikliuk\u0105\u2026 Vis nuva\u017eiuodavau \u012f Italij\u0105, ten pasidairydavau kompaktini\u0173 disk\u0173, nat\u0173. Vienoje parduotuv\u0117je pama\u010diau roko operos \u201ePrisik\u0117l\u0119s\u201c CD, paklausiau pardav\u0117jos, ar gra\u017ei toji roko opera, atsak\u0117, kad labai. Nusipirkau. \u012esijungiau: \u201e\u010cia stipru\u201c, \u2013 galvoju. Nu\u0117jau pas Ovidij\u0173 Vy\u0161niausk\u0105, parod\u017eiau, \u0161iek tiek paver\u010diau. Jis ir sako: \u201eLiucija, \u0161it\u0105 miuzikl\u0105 ne su vaikais reikia statyti, o su profesionalais Siemens arenoje.\u201c Ovidijus nukreip\u0117 pasikalb\u0117ti su jo \u017emona, kuri yra rengini\u0173 organizator\u0117. Supratau, kad pirmiau reikia i\u0161versti tekst\u0105 ir tai padariau net neatsivertus partit\u016bros, tiesiog i\u0161 klausos. Net ne\u017einojau, kaip reikia versti!<\/p>

Taip ir prasid\u0117jo\u2026 Su re\u017eisieriumi Nerijumi Petroku ir profesional\u0173 bei m\u0117g\u0117j\u0173 komanda pastat\u0117m keturis miuziklus: \u201ePrisik\u0117l\u0119s\u201c, \u201eLauktasis\u201c, \u201eKarolis\u201c ir \u201eDon Bosko\u201c. Toks tas muzikinis fonas mano gyvenime.<\/p>

Norisi nuo tarnyst\u0117s sugr\u012f\u017eti prie gyvenimo bendruomen\u0117je. Gyvenate nedidel\u0117mis bendruomen\u0117mis, po kelet\u0105 seser\u0173. Kuo Jums svarbus bendruomeninis gyvenimas, kokias jo dovanas galima atpa\u017einti, u\u017e\u010diuopti?<\/strong><\/p>

Tai yra g\u0117ris, d\u017eiaugsmas ir i\u0161\u0161\u016bkis. \u010cia patiriu, kaip Vie\u0161pats mane ugdo. Bendruomen\u0117je ne pasirinkom viena kit\u0105, o mus surinko. Santuokoje gali pasirinkti pats ar pati, pa\u010di\u0105 pa\u010diausi\u0105 ar pat\u012f pa\u010diausi\u0105. O \u010dia \u2013 ne.<\/p>

Kai b\u016bna sunku, ai\u0161kiausiai suprantu, kad tai \u2013 mano kelias. Kaip kitaip tobul\u0117\u010diau? Kaip kitaip pajud\u0117\u010diau i\u0161 savo egoizmo? Taip, nor\u0117t\u0173si, kad kiti tik \u0161ypsot\u0173si ir visur man pritart\u0173, bet taip b\u016bti negali. B\u016bna visokiausi\u0173 situacij\u0173, kai nuomon\u0117s nesutampa, ko nors nepadar\u0117m ar padar\u0117m ne taip, bet vis pasikalbam su ses\u0117mis, kad lyginant su tuo, kas yra pasaulyje, \u2013 Dieve, kaip gerai mes gyvenam.<\/p>

\u017dinoma, gyvenimas bendruomen\u0117je reikalauja tam tikros brandos. Jei kiekviena sesuo yra \u012fsipareigojusi dirbti su savimi tam, kad kitai b\u016bt\u0173 geriau, ne tik d\u0117l sav\u0119s, tai \u2013 g\u0117ris. O toji kova trunka vis\u0105 gyvenim\u0105, juk, kaip sak\u0117 \u0161v. Pranci\u0161kus Salezas, m\u016bs\u0173 savimeil\u0117 mir\u0161ta 15 minu\u010di\u0173 po fizin\u0117s mirties.<\/p>

Ai\u0161ku, \u012f bendruomen\u0119 visos ateinam su skirtinga patirtimi, skirtinga istorija, tod\u0117l labai svarbu sudaryti s\u0105lygas, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 kv\u0117puoti, tur\u0117t\u0173 erdv\u0119 skleistis.<\/p>

\u0160iandien vis sakoma, kad jaunam \u017emogui sunku priimti autoritetus. O kas Jums, kaip ugdytojai ir seseriai, yra autoritetai?<\/strong><\/p>

Autoritet\u0173 turiu labai daug. Pavyzd\u017eiui, pamenu Vytaut\u0105 Volsk\u012f. Buvo g\u016bdus sovietmetis, mes \u2013 vaikai. Tuomet u\u017e tai, kad su mumis ka\u017ekas dirbo, gr\u0117s\u0117 kal\u0117jimas. Vytautas Volskis, in\u017einierius, kasdien po 12 val. taisydavo televizorius, u\u017esidirbdavo, tada samdydavo kamaziuk\u0105 ar autobusiuk\u0105, gaudavo padirbtus dokumentus, kad va\u017eiuoja bulvi\u0173 kasti, ir ve\u017edavosi mus \u012f Kalvarij\u0105, pas Nijol\u0119 Sad\u016bnait\u0119, pas t\u0117v\u0105 Stanislov\u0105.<\/p>

\"\"
Roko opera \u201ePrisik\u0117l\u0119s. Kauno Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dioje, 2009<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160is \u017emogus aukodavosi ir rizikuodavo mus ve\u017eiodamas. Taip Vytautas Volskis i\u0161augino tikrai nuostabi\u0105 \u017emoni\u0173 kart\u0105. Per laidotuves verk\u0117m jo kaip t\u0117vo\u2026 Tam g\u016bd\u017eiam sovietmety jis dar\u0117 visk\u0105, kad i\u0161augint\u0173 tikin\u010dius lietuvius, \u017einan\u010dius, kas yra juoda ir kas yra balta, kas tiesa, o kas melas. Ir jam pavyko. \u0160is \u017emogus man yra did\u017eiulis autoritetas. Ma\u010diau ir kitus pogrind\u017eio \u017emones, kurie kovojo, spausdino Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios Kronik\u0105.<\/p>

Atsiv\u0117rus durims, i\u0161vykusi \u012f Italij\u0105 salezie\u010di\u0173 \u0161eimoje sutikau tikrai daug \u0161vent\u0173j\u0173 \u2013 broli\u0173 ir sesi\u0173, atidavusi\u0173 gyvenim\u0105, dirban\u010di\u0173, besiaukojan\u010di\u0173. Vau! Kai sprend\u017eiu, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, da\u017enai pagalvoju: \u201eO \u0161ita ses\u0117 taip daryt\u0173\u2026\u201c<\/p>

Taigi, ne\u017einau, kas yra autoriteto kriz\u0117\u2026<\/p>

Pamenu, kaip stojant \u012f vienuolyn\u0105 vyresnioji link\u0117jo man patirti daug ger\u0173 krizi\u0173. Tik v\u0117liau supratau, kas tai per link\u0117jimas\u2026 Ar Jums teko i\u0161gyventi rimt\u0173 krizi\u0173 vienuolyne?<\/strong><\/p>

Netur\u0117jau rimtos kriz\u0117s d\u0117l vienuoli\u0161ko pa\u0161aukimo. Ta\u010diau vien\u0105 rimtesni\u0173 krizi\u0173 patyriau gr\u012f\u017eusi i\u0161 Italijos. Tai buvo labai didelis \u0161uolis, labai didelis skirtumas, visai skirtingos tikrov\u0117s. Tada \u0117miau galvoti \u2013 o gal a\u0161 tur\u0117\u010diau eiti \u012f kontempliatyv\u0173 vienuolyn\u0105?.. \u0160ie svarstymai t\u0119s\u0117si trejus metus. Laimei, v\u0117lgi mano dvasios palyd\u0117tojas buvo labai kantrus: \u201eDar pa\u017ei\u016br\u0117kim, gal dar ne dabar.\u201c<\/p>

Dievas i\u0161ved\u0117 mane i\u0161 tos kriz\u0117s per toki\u0105 anekdotin\u0119 situacij\u0105. I\u0161 Amerikos pas mus jau prad\u0117jo atva\u017eiuoti seserys lietuv\u0117s, jos vesdavo \u012fvairias konferencijas, seminarus. Galvoju, protingos seserys, reikia pasikalb\u0117ti. Ir vienai i\u0161ai\u0161kinu, kad labai gra\u017eus tas salezieti\u0161kas pa\u0161aukimas, bet gal a\u0161 visgi eisiu \u012f kontempliatyv\u0173 vienuolyn\u0105. \u0116jom besi\u0161neku\u010diuodamos Kaune, Vilniaus gatve, paskui \u2013 Laisv\u0117s al\u0117ja. Vis k\u0105 nors sutikdavom, stabtel\u0117davom, pasikalb\u0117davom. Pri\u0117jom iki Soboro, ten sakau: \u201eTaigi, a\u0161 vis galvoju, ar man eiti \u012f kontempliatyv\u0173 vienuolyn\u0105.\u201c Ji pasi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane ir paklaus\u0117: \u201eSu visais tais draugais, kuriuos k\u0105 tik susitikai?\u201c (Juokiasi.) Taip mano kriz\u0117 baig\u0117si\u2026<\/p>

Studijuojant Romoje man labai \u012fsimin\u0117 vienos sesers \u017eod\u017eiai: \u201eYra seserys, kurios sudeda tris \u2013 skaistumo, neturto ir klusnumo \u2013 \u012f\u017eadus, o yra seser\u0173, kurios sudeda keturis. Ketvirtas vadinasi \u201ekriz\u0117s \u012f\u017eadas\u201c. Ir paai\u0161kino, kad kriz\u0117 yra galimyb\u0117 \u2013 ji n\u0117ra nei gerai, nei blogai, kol tai netampa tarytum \u012f\u017eadas \u2013 i\u0161 kriz\u0117s \u012f kriz\u0119. Juk ir santuokoje negali am\u017einai abejoti: po de\u0161imties met\u0173 kelti klausim\u0105 \u2013 tai \u010dia mano vyras ar ne mano? Reikalinga tam tikra branda. Kaip sako m\u016bs\u0173 generalin\u0117 motina, tikras dvasinis palyd\u0117jimas veda \u012f dvasinio palyd\u0117jimo nereik\u0117jim\u0105. Tai labai stipr\u016bs dalykai.<\/p>

Kriz\u0117 yra sulindimas \u012f save. I\u0161 esm\u0117s tai \u2013 savikontempliacija: man blogai, a\u0161 ken\u010diu. Be to, gyvenam tokioje aplinkoje, kur labai sunku plaukti prie\u0161 srov\u0119 ir gyventi ne sau. Ir jeigu forma, tai itin ry\u0161ku vienuolyst\u0117j ir kunigyst\u0117j \u2013 \u201egyventi ne sau\u201c, o visuomen\u0117s ugdymas \u201egyventi sau\u201c \u2013 tragedija, \u0161izofrenija. Tai \u2013 m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis.<\/p>

\"\"
Palemono ba\u017eny\u010dioje, 2017 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

I\u0161 ties\u0173 labai gaji pagunda pagyventi d\u0117l sav\u0119s. Be to, dabar imama daug kalb\u0117ti apie perdegim\u0105, nuovarg\u012f, sav\u0119s pasaugojim\u0105\u2026<\/strong><\/p>

Tai labai rimti dalykai. Manau, kad tro\u0161kimas gyventi d\u0117l sav\u0119s \u2013 globali Vakar\u0173 civilizacijos, o Ba\u017eny\u010dia yra joje, situacija. Mes per gerai gyvenam. Nebeturim tiksl\u0173, kurie mus pranokt\u0173. O kai n\u0117ra tikslo, kuris mane pranoksta, galiu b\u016bt mokykloj, galiu neb\u016bt, galiu d\u0117styt, galiu ned\u0117styt, galiu pad\u0117t ir galiu nepad\u0117t. Kai n\u0117ra vidin\u0117s aistros ir suvokimo, kad turiu atiduoti save vis\u0105, tada lieka gyventi d\u0117l sav\u0119s. \u0160iai pagundai \u2013 visos s\u0105lygos.<\/p>

Perdegimas atsiranda nuo vidinio gyvenimo stokos ir d\u0117l tikslo, kuris mus pranoksta, netur\u0117jimo. Tuomet \u2013 nuovargis. Tas pats vyksta ir vienuolyst\u0117je, ir kunigyst\u0117je, ir \u0161eimoje. Kiek mes matom laiming\u0173 t\u0117v\u0173 arba mam\u0173, besid\u017eiaugian\u010di\u0173 savo \u0161eima? O kiek pavargusi\u0173, ken\u010dian\u010di\u0173, besiskund\u017eian\u010di\u0173? Mes nuolat bombarduojami vartotoji\u0161kos visuomen\u0117s reklamos, kuri ragina gyventi sau. Tai veikia mus visus.<\/p>

Jei man\u0119s paklaust\u0173, kokius laimingiausius \u017emones esu ma\u010diusi, atsaky\u010diau, kad vieni i\u0161 j\u0173 \u2013 misionieriai. Nes jie neturi s\u0105lyg\u0173 gyventi d\u0117l sav\u0119s. Misionierius \u2013 tai \u017emogus, absoliu\u010diai save atidav\u0119s ir nebeturintis joki\u0173 pretenzij\u0173 nei Dievui, nei kitiems. Labai gra\u017eu, kai jau garbaus am\u017eiaus seserys gr\u012f\u017eta i\u0161 misij\u0173, tuomet jos darbuojasi dideliuose namuose virtuv\u0117je ar pri\u0117mime ir b\u016bna tikros dvasin\u0117s motinos. Ne visada pas profesores ar vyresni\u0105sias norisi skub\u0117ti pokalbio, bet pas tokias seseris, kurios visada turi tau laiko, visada lydi malda. Tos seserys savo buvimu yra nuostabus liudijimas.<\/p>

Esame viena provincija su \u010cekija ir \u010deki\u0173 sesu\u010di\u0173 yra misijose Kuboje, Piet\u0173 Amerikoje. Esu ma\u010diusi tas pa\u010dias seseris prie\u0161 misijas ir jau gr\u012f\u017eusias i\u0161 j\u0173 atostogoms po 5 ar 10 met\u0173 \u2013 visai kitokias. Iki tol, b\u016bdavo, atpa\u017eindavau jose \u012fprastas Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dios nakties patirtis: nepasitenkinimas, sulindimas \u012f save, supasaul\u0117jimas, problemos bendruomen\u0117je\u2026 O i\u0161 misij\u0173 gr\u012f\u017eta perkeisti \u017emones. Vien\u0105 seser\u012f vos pa\u017einau ir pama\u010diusi su\u0161ukau: \u201eKokia tu gra\u017ei!\u201c O ji man atsak\u0117: \u201eAr gra\u017ei \u2013 ne\u017einau, bet kad laiminga, tai tikrai.\u201c<\/p>

Man regis, \u0161is pasakojimas gali b\u016bti puikus padr\u0105sinimas ir kvietimas: gyvenant d\u0117l kit\u0173, tapti i\u0161 ties\u0173 laimingiems. A\u010di\u016b u\u017e pokalb\u012f!<\/strong><\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>

Straipsnis iliustruotas s. Liucijos Au\u0161ros Grybait\u0117s, FMA asmeninio archyvo nuotraukomis<\/em><\/p>

\u00a0\u017durnalas\u00a0Kelion\u0117<\/em>\u00a02022 m. Nr. I<\/a>\u00a0<\/p>

\"\"<\/figure>