{"id":1015,"date":"2022-10-24T13:43:23","date_gmt":"2022-10-24T13:43:23","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=1015"},"modified":"2024-07-15T22:03:02","modified_gmt":"2024-07-15T19:03:02","slug":"inga-filipovic-teatre-pamirstu-savo-negalia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/24\/inga-filipovic-teatre-pamirstu-savo-negalia\/","title":{"rendered":"Inga Filipovi\u010d. \u201eTeatre pamir\u0161tu savo negali\u0105\u201c"},"content":{"rendered":"

Dar vienas \u201eNutylimos temos\u201c pokalbis \u2013 su Inga Filipovi\u010d (g. 1977), moterimi, nuo ma\u017eum\u0117s turin\u010dia negali\u0105. Ta\u010diau, nors jos jud\u0117jimas yra apribotas, o k\u016bnas visai ma\u017eutis, \u2013 \u0161irdis laisva ir plati. Nepaisant da\u017enai varstan\u010dio fizinio skausmo, Inga ne tik leid\u017eia sau svajoti, bet ir \u012fgyvendinti savo svajones: vaidinti teatre, re\u017eisuoti spektaklius, pie\u0161ti, na, ir sukaupti \u012fsp\u016bding\u0105 tu\u0161inuk\u0173 kolekcij\u0105.<\/em><\/p>

\"\"
Inga Filipovi\u010d<\/figcaption><\/figure>

Nesutapus chromosomoms\u2026<\/strong><\/p>

Nesu sutikusi \u017emogaus, kuris nor\u0117t\u0173 tur\u0117ti negali\u0105. Tapau ne\u012fgali, nes mano t\u0117v\u0173 chromosomos nesutapo, o savo t\u0117v\u0173 juk nepasirinkau, Dievas mane pas juos atsiunt\u0117. \u017dmon\u0117s, turintys toki\u0105 pat negali\u0105 kaip ir a\u0161, ilgiausiai yra i\u0161gyven\u0119 iki 32-ej\u0173, o man jau 43-eji. Kokia tai diagnoz\u0117? Progresuojantis genetinis susirgimas, Morquio sindromas, \u0161irdies ir plau\u010di\u0173 l\u0117tinis nepakankamumas, osteoporoz\u0117 ir taip toliau\u2026<\/p>

Rod\u0117s, gimiau kaip ir visi vaikai, i\u0161ne\u0161iota devynis m\u0117nesius, ta\u010diau gimdymas truko net 24 val., o medikai negal\u0117jo suprasti, kuri i\u0161gyvens: a\u0161 ar mama. I\u0161gyvenom abi. Po to atrod\u0117, kad viskas gerai: b\u016bdama keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173 jau s\u0117d\u0117jau be atlo\u0161o, septyni\u0173 \u2013 taip greitai ropojau, kad mane b\u016bdavo sunku pagauti, o vienuolikos \u2013 jau ne vaik\u0161\u010diojau, bet b\u0117giojau. Ir kalb\u0117ti prad\u0117jau anksti: kai buvau met\u0173 ir dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173, valgydama sriub\u0105, mamai jau pasakydavau, druskos ar pipir\u0173 joje tr\u016bksta, ir kalb\u0117jau ne\u0161vepluodama \u2013 sakiniais. Ta\u010diau kai buvau pusantr\u0173 metuk\u0173, mama pasteb\u0117jo, kad \u0117m\u0117 krypti mano rankos ir kojos, prad\u0117jau l\u0117\u010diau augti, atsirado s\u0105nari\u0173 problem\u0173. Dabar juokauju, kad gal\u0117\u010diau b\u016bti sinoptike, nebaigusia moksl\u0173: kai kei\u010diasi orai, siaubingai skauda visus s\u0105narius, ir jau prie\u0161 kelet\u0105 dien\u0173 galiu pasakyti, kada lis. \u012edomu, jog per pandemij\u0105, kai sergantiems korona visk\u0105 skauda, man \u2013 nieko, ir nors tu k\u0105\u2026<\/p>

Apie \u0161eim\u0105<\/strong><\/p>

Kai gimiau, t\u0117\u010dio ir mamos keliai i\u0161siskyr\u0117. Galima sakyti, kad mano t\u0117v\u0173 istorija dramati\u0161ka: jie nebuvo susituok\u0119, t\u0117tis \u2013 \u017eymus fotografas, ved\u0119s kit\u0105 moter\u012f. T\u0117\u010dio istorij\u0105 su\u017einojau jau po jo mirties. Ir mir\u0117 jis dramati\u0161kai: nu\u017eud\u0117 kit\u0105 \u017emog\u0173 ir, tai suprat\u0119s, nusi\u017eud\u0117 pats\u2026 Tik jau suaugusi susipa\u017einau su savo teta \u2013 t\u0117\u010dio seserimi. Man buvo taip svarbu su\u017einoti papras\u010diausius dalykus apie t\u0117t\u012f, koks jis buvo, koks m\u0117gstamiausias jo patiekalas, k\u0105 m\u0117go veikti, buvo vyturys ar pel\u0117da, kokia kava ar arbata jam labiausiai patiko\u2026<\/p>

\"\"
Su mama, 1980 m.<\/figcaption><\/figure>

Kai man buvo penkeri, mama susipa\u017eino su mano pat\u0117viu. Jis buvo muzikantas, grojo trombonu. Po jo mirties pra\u0117jo jau trisde\u0161imt met\u0173, ir per vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 mama buvo viena, nors dar gal\u0117jo i\u0161tek\u0117ti. \u012e mano klausim\u0105, kod\u0117l taip nutiko, ji atsak\u0117: \u201ePer vis\u0105 gyvenim\u0105 myl\u0117jau tik du vyrus \u2013 tavo t\u0117t\u012f ir pat\u0117v\u012f. Kai pirm\u0105 kart\u0105 \u012f namus at\u0117jo pat\u0117vis, pama\u010diau, kaip gerai judu sutariat, ir supratau, kad tai tas \u017emogus, kuris gali gyventi drauge su mumis.\u201c<\/p>

Nors mano \u0161eimos istorija sud\u0117tinga, neteisiu nei t\u0117\u010dio, nei mamos, esu d\u0117kinga jiems, kad esu tokia, kokia esu. Juk n\u0117ra \u017emogaus, kuris ateit\u0173 \u012f \u017eem\u0119 nereikalingas. Da\u017eai sakoma: pasodinsi med\u012f, pastatysi nam\u0105, u\u017eauginsi vaik\u0105 \u2013 ir tavo gyvenimas bus prasmingas. A\u0161 negaliu padaryti n\u0117 vieno i\u0161 \u0161i\u0173 dalyk\u0173, n\u0117 vieno i\u0161 j\u0173 nepadar\u0117 ir \u0160ekspyras, bet ir \u0161iandien jis yra vienas \u017eymiausi\u0173 dramaturg\u0173. Yra daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, kurie negal\u0117dami nuveikti to, kas, rodos, \u012fprasmina gyvenim\u0105, pavyzd\u017eiui, neturi vaik\u0173, gyvena savo gyvenim\u0105 ir vis d\u0117lto ka\u017ek\u0105 svarbaus pasauliui palieka. Galb\u016bt ir a\u0161 ka\u017ek\u0105 padarysiu, galb\u016bt ka\u017ekam b\u016bsiu reikalinga, o galb\u016bt mano misija jau \u012fvykdyta \u2013 ne\u017einau\u2026<\/p>

Vieno \u017eingsnio kaina<\/strong><\/p>

Vaikyst\u0117je lankiau savaitin\u012f dar\u017eel\u012f Vilniuje, v\u0117liau mokiausi Prien\u0173 specialiojoje internatin\u0117je mokykloje. Esu d\u0117kinga, kad mama ten mane \u201ei\u0161tr\u0117m\u0117\u201c, nes b\u016btent ten labai greitai i\u0161mokau idealiai kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai. Mano mama \u2013 rusakalb\u0117, ir iki gyvenimo Prienuose tik tris \u017eod\u017eius mok\u0117jau pasakyti lietuvi\u0161kai: populiariausi\u0105 pasaulyje \u017eod\u012f \u201emama\u201c, \u201et\u0117tis\u201c ir, net ne\u017einau kod\u0117l, \u201ek\u0117d\u0117\u201c. Kai po savait\u0117s mokykloje mama parsive\u017e\u0117 mane namo, suprato, kad jau kalbu lietuvi\u0161kai, nes\u2026 per miegus \u0117miau kalb\u0117ti b\u016btent lietuvi\u0173 kalba.<\/p>

Prienuose mokiausi, kol baigiau mokykl\u0105, namus aplankydavau savaitgaliais ir atostog\u0173 metu. Pasiilgdavau j\u0173, bet per t\u0105 laik\u0105 tapau savaranki\u0161kesn\u0117. Mokykloje tik suolas buvo pritaikytas man \u2013 ma\u017eesnis, o visa kita \u2013 standartinio dyd\u017eio. Kaip ir klas\u0117s draugai klasiokai, tur\u0117davau plauti klases ir savo kambar\u012f, net lent\u0105 tekdavo valyti \u2013 \u012fsivaizduokit, man!<\/p>

M\u016bs\u0173 internate mok\u0117si vaikai, kurie tur\u0117jo jud\u0117jimo negali\u0105, d\u0117l to didelio i\u0161skirtumo nejau\u010diau ir pa\u0161aip\u0173 nepatyriau. Dalyvaudavau ir diskotekose, buvau tiesiog j\u0173 karalien\u0117!<\/p>

Iki septintos klas\u0117s tur\u0117jau negali\u0105, buvau ma\u017eo \u016bgio, man skaud\u0117jo rankas ir kojas, bet vaik\u0161\u010diojau pati, o su ve\u017eim\u0117liu susidraugauti teko, kai patyriau traum\u0105 \u2013 kritau nuo s\u016bpyni\u0173. Kai gydytojas pasak\u0117, kad niekada nevaik\u0161\u010diosiu, pa\u017evelgiau \u012f j\u012f ir pasakiau: \u201eNevaik\u0161\u010diosiu? Vaik\u0161\u010diosiu! Nes noriu.\u201c<\/p>

\"\"
Lino Misi\u016bno nuotrauka, 1998<\/figcaption><\/figure>

Kai \u0161liau\u017eiodavau, skausmo nejausdavau, bet vos tik atsistodavau ant koj\u0173, atrodydavo, lyg \u012f stubur\u0105 b\u016bt\u0173 \u012fki\u0161tas gr\u0105\u017etas ir ka\u017ekas juo gr\u0119\u017et\u0173 \u2013 toks ko\u0161mari\u0161kas skausmas ir \u016b\u017eesys ausyse. Bet vien\u0105 dien\u0105 sau pasakiau: \u201eInga, turi pratintis prie skausmo. \u0160iandien privalai \u017eengti vien\u0105 \u017eingsn\u012f.\u201c Kur\u012f laik\u0105 kovojau su savimi, bet apsisprend\u017eiau \u2013 \u0161iandien \u017eengsiu vien\u0105 \u017eingsn\u012f, kad rytoj nesigail\u0117\u010diau, jog vakar ka\u017eko nepadariau. O k\u0105 rei\u0161kia \u017eengti vien\u0105 \u017eingsn\u012f? Atsistoti ant koj\u0173, jau patiriant didelius skausmus ir \u016b\u017ees\u012f galvoje, ir, pak\u0117lus vien\u0105 koj\u0105, vis\u0105 k\u016bno mas\u0119 perkelti ant kitos kojos. O kas bus tada? Nusprend\u017eiu \u2013 kas bus, tas, o pabandyti reikia. Atsistojau ir \u017eengiau \u017eingsn\u012f. Kritau. Guliu ant kilimo, skauda vis\u0105 k\u016bn\u0105, \u201egr\u0105\u017etas\u201c veikia\u2026 Kit\u0105 dien\u0105 prisiver\u010diu \u017eengti dar vien\u0105 \u017eingsn\u012f. Taip kasdien po \u017eingsn\u012f \u2013 vis daugiau ir daugiau.<\/p>

Ma\u017edaug po m\u0117nesio, kai mama i\u0161 kito kambario su\u0161uko: \u201eTuoj tave atsine\u0161iu!\u201c \u2013 pasakiau: \u201eNereikia, a\u0161 pati ateisiu.\u201c \u201eV\u0117l eisi keliais?\u201c \u2013 \u201eNe, kojom.\u201c Mama nusijuok\u0117: \u201eMadmuazel, nor\u0117\u010diau pamatyti, kaip j\u016bs vaik\u0161tote\u2026\u201c Tada atsistojau ir prad\u0117jau eiti. Skauda, bet einu. Kai at\u0117jau \u012f virtuv\u0119 ir atsis\u0117dau, mama pasak\u0117: \u201eNuo \u0161iol tau nieko nebepadavin\u0117siu \u2013 visk\u0105 darysi pati!\u201c<\/p>

Laimingiausia mokyklos mergait\u0117<\/strong><\/p>

Paradoksalu, bet po tos traumos tapau pa\u010dia laimingiausia mokyklos mergaite \u2013 buvau vienintel\u0117, s\u0117dinti ve\u017eim\u0117lyje. Per vis\u0105 keturi\u0173 auk\u0161t\u0173 mokyklos pastat\u0105 auk\u0161tyn \u017eemyn reik\u0117davo sulakstyti daugyb\u0119 kart\u0173 per dien\u0105, o lifto nebuvo. Taigi, mane mokyklos berniukai ne\u0161iodavo i\u0161 auk\u0161to \u012f auk\u0161t\u0105 ant rank\u0173\u2026 Priimti pagalb\u0105 nebuvo sunku, dr\u0105siai pra\u0161ydavau: \u201eAr gali nune\u0161ti?\u201c Kartais ateidavo net keli ir klausdavo: \u201eKuris nori, kad ne\u0161t\u0173?\u201c Taigi, gerokai paauginau mokyklos vaikinams raumen\u0173\u2026<\/p>

Baigiant mokykl\u0105, k\u016br\u0117m klas\u0117s \u201etestament\u0105\u201c. Labai nustebau, kai bendraklasiai para\u0161\u0117, kad a\u0161 jiems buvau kaip Motina Teres\u0117. Kas ta Motina Teres\u0117? O jie man sako: \u201eVienuol\u0117, kuri visus u\u017ejausdavo, paguosdavo, o Tu \u2013 tikra m\u016bs\u0173 mokyklos Motina Teres\u0117. Juk mokiniai i\u0161 vis\u0173 klasi\u0173 ateina pas tave, net berniukai apie santykius su mergait\u0117mis i\u0161sipasakoti skuba tau, \u0161ni\u016brais <\/em>pas tave visi eina\u2026\u201c Tada sutikau: \u201eK\u0105 gi, galiu pab\u016bti ir Motina Terese, jei taip labai reikia.\u201c<\/p>

Pirmasis vaidmuo<\/strong><\/p>

Mokykloje lankiau be galo daug b\u016breli\u0173. Vienintelis, kurio negal\u0117jau lankyti, buvo \u0161oki\u0173: \u012f j\u012f gal\u0117jo eiti tik tie vaikai, kuri\u0173 negalia nematoma, o manosios nepasl\u0117psi. Ta\u010diau dainuoti prad\u0117jau dar dar\u017eelyje, v\u0117liau t\u0119siau mokykloje. Labai nor\u0117jau i\u0161mokti groti, tod\u0117l pra\u0161ydavau, kad man leist\u0173 pasimokyti groti pianinu akt\u0173 sal\u0117je. Kart\u0105 pavaduotojos papra\u0161iau atrakinti sal\u0119, o ji sako: \u201eTen vyksta dramos b\u016brelio repeticija.\u201c Nors \u012f dramos b\u016brel\u012f rinkosi vyresni\u0173 klasi\u0173 mokiniai, vis tiek nu\u0117jau ten. T\u0105kart man leido pas\u0117d\u0117ti sal\u0117s gale ir steb\u0117ti, kas vyksta. Taip i\u0161 tolo \u201edalyvavau\u201c visose repeticijose. Likus savaitei iki vaidinimo mokytoja staiga su\u0161uko: \u201eInga, eik \u012f scen\u0105! B\u016bsi voras.\u201c Kaip voras, s\u0117d\u0117jau po stalu, o vienas berniukas, kuris vaidino ragani\u0173 ir s\u0117d\u0117jo prie stalo, spektaklio metu kilstel\u0117j\u0119s koj\u0105 nety\u010dia \u012fspyr\u0117 man \u012f veid\u0105\u2026 Laimei, labai nenukent\u0117jau. Taigi, toks buvo mano pirmasis vaidmuo.<\/p>

\"\"
Filmuojant \u201eEl\u017ebieta II\u201c, 2005<\/figcaption><\/figure>

Na, o nuo penktos klas\u0117s jau rim\u010diau \u012fsitraukiau \u012f dramos b\u016brelio veikl\u0105. Septintoje klas\u0117je spektaklyje \u201eMergait\u0117 ie\u0161ko pasakos\u201c gavau pagrindin\u012f vaidmen\u012f. Vis d\u0117lto tais metais patyriau traum\u0105 ir d\u0117l jos metus negal\u0117jau lankyti dramos b\u016brelio. Kai gr\u012f\u017eau, jau kita j\u012f vedusi mokytoja man pasak\u0117: \u201eNegaliu tav\u0119s priimti, juk tu nevaik\u0161tai.\u201c \u201eBet a\u0161 galiu \u017eengti kelet\u0105 \u017eingsni\u0173 ir atsis\u0117sti \u012f tam tikr\u0105 viet\u0105, juk ir s\u0117d\u0117dama galiu atlikti savo vaidmen\u012f.\u201c \u012etikinau.<\/p>

Mokykloje nem\u0117gau literat\u016bros, bet mane \u017eav\u0117jo dramos ir poezija. Kai perskai\u010diau Binkio \u201eAt\u017ealyn\u0105\u201c, pasi\u016bliau dramos b\u016brelio vadovei, kad gal\u0117tume j\u012f pastatyti. \u201eK\u0105 tu, \u010dia labai daug persona\u017e\u0173, mes tiek neturim\u2026\u201c \u201eBet mokiniai gali vaidini mokinius, o mokytojai \u2013 mokytojus. Taip dar labiau vieni prie kit\u0173 priprasim \u2013 kartu susitiksim ne tik per pamokas, bet ir dramos b\u016brelyje.\u201c Taip ir buvo, pastat\u0117m \u0161\u012f spektakl\u012f drauge su mokytojais.<\/p>

Pama\u017eu svajon\u0117 vaidinti manyje vis augo.<\/p>

Nauji i\u0161\u0161\u016bkiai<\/strong><\/p>

Tur\u0117jau ir kit\u0105 svajon\u0119 \u2013 labai nor\u0117jau studijuoti psichologij\u0105 ir dirbti psichologe. Bet dvyliktoje klas\u0117je apsirgus gripu mano klausa taip pa\u0161lijo, kad m\u0117nes\u012f nieko negird\u0117jau. Susim\u0105s\u010diau \u2013 kokia a\u0161 b\u016bsiu psicholog\u0117? Jau vien tai, kad mano i\u0161vaizda bado akis \u2013 ma\u017ea, \u0161leiva \u2013 o dar b\u016bsiu ir negirdinti\u2026 Tuomet atrod\u0117, kad mano gyvenimas niekam tik\u0119s, buvau viskuo nusivylusi. Galiausiai klausa atsistat\u0117, ta\u010diau nevisi\u0161kai. Vis tik per t\u0105 lig\u0105, sumenko mano motyvacija ka\u017eko siekti: gr\u012f\u017eusi \u012f mokykl\u0105, visus dalykus, kuriuos buvau pasirinkusi A lygiu, \u0117miau mokytis B. O ir apie tolimesnes studijas net nebuvo min\u010di\u0173\u2026<\/p>

Kelias \u012f teatr\u0105<\/strong><\/p>

Vis d\u0117lto vis\u0105 laik\u0105 dom\u0117jausi menu, nuolat pie\u0161iau. Bebaigian\u010di\u0105 mokykl\u0105 mane pakviet\u0117 darbuotis \u012f \u201eMa\u017e\u0105j\u0105 guboj\u0105\u201c, kur buvo rengiami k\u016brybiniai u\u017esi\u0117mimai \u017emon\u0117ms, turintiems negali\u0105, daugiausiai \u2013 sutrikusio intelekto. Metus laiko \u010dia u\u017esiimdavome floristika, keramika, taikom\u0105ja daile, siuvimu\u2026 V\u0117liau \u017dmoni\u0173 su negalia s\u0105junga man pasi\u016bl\u0117 dalyvauti pranc\u016bz\u0173 organizuojamame meniniame projekte \u201ePranc\u016bz\u0173 menininkai Lietuvai\u201c. Jo metu susipa\u017einau su kitais jud\u0117jimo negali\u0105 turin\u010diais \u017emon\u0117mis, neabejingais teatrui. Tuos u\u017esi\u0117mimus, kuri\u0173 metu skait\u0117me Danilo Charmso \u201eNutikimus\u201c ir v\u0117liau pristat\u0117me skaitymus \u017ei\u016brovams, ved\u0117 pranc\u016bzas re\u017eisierius Emanuelis. J\u0173 metu su\u017einojau, kas yra scenin\u0117 kalba, scenin\u0117 \u0161ypsena, scenin\u0117s erdv\u0117s pajutimas ir taip toliau\u2026<\/p>

\"\"
Spektaklyje \u201ePelninga vieta\u201c, Ma\u017eoji teatro akademija,
re\u017e. Silva Krivickien\u0117, 2007<\/figcaption><\/figure>

Projektui pasibaigus, paskambinau jo dalyviams ir pasakiau: \u201eNor\u0117\u010diau, kad tai, k\u0105 prad\u0117jome, t\u0119st\u0173si. Kurkim trup\u0119!\u201c Atsirado daugiau norin\u010di\u0173, tur\u0117jom did\u017eiul\u012f nor\u0105 vaidinti, bet scenoje buvom visai \u017eali. Tur\u0117jom atrasti organizacij\u0105, kuri mums pagelb\u0117t\u0173, \u2013 reik\u0117jo patalp\u0173, transporto. Po ilgos paie\u0161kos, kai daugelis ne\u012fgali\u0173j\u0173 organizacij\u0173 prie\u0161 nos\u012f u\u017ev\u0117r\u0117 duris, mus pri\u0117m\u0117 Lietuvos specialiosios k\u016brybos draugija \u201eGuboja\u201c. Su jos vadove buvau pa\u017e\u012fstama, nes dainavau \u201eSpalv\u0173 muzikos\u201c orkestre, kur \u017emon\u0117s, turintys sutrikus\u012f intelekt\u0105 ir nepa\u017e\u012fstantys nat\u0173, groja pagal spalvas.<\/p>

Dainuodama \u201eSpalv\u0173 muzikos\u201c orkestre, i\u0161mokau kv\u0117puoti diafragma. Jei ne tai, jau b\u016b\u010diau mirusi: \u017emon\u0117s, turintys toki\u0105 kaip mano negali\u0105, mir\u0161ta b\u016btent d\u0117l kv\u0117pavimo problem\u0173. Mano plau\u010diai nedirba jau daugiau kaip penkiolika met\u0173, nes \u0161irdis yra triskart didesn\u0117 nei tur\u0117t\u0173 b\u016bti ir juos spaud\u017eia. D\u017eiaugiuosi, kad man yra duotas tro\u0161kimas gyventi ir i\u0161mokti nauj\u0173 dalyk\u0173, taigi, i\u0161mokau ir kv\u0117puoti diafragma. Buvo nepatogu, nemalonu, sunku, bet i\u0161mokau ir d\u0117l to \u0161iandien esu gyva.<\/p>

Gr\u012f\u017ekime prie teatro. \u201eGubojos\u201c vadovei Viktorijai vis zyziau: \u201eJeigu \u017emogus, turintis intelekto sutrikim\u0105, groja, tai juo labiau \u017emogus, turintis jud\u0117jimo negali\u0105, gali vaidinti. O \u017ei\u016brovas, steb\u0117damas spektakl\u012f, pamir\u0161 ve\u017eim\u0117l\u012f, pamir\u0161 tai, kad m\u016bs\u0173 k\u016bnai kitokie, jis matys tai, ko reikia jam, o ne m\u016bs\u0173 negali\u0105.\u201c Taigi, \u201eGuboja\u201c mus pri\u0117m\u0117.<\/p>

\u201eMa\u017easis Princas\u201c<\/strong><\/p>

Teko ie\u0161koti re\u017eisieriaus, kreip\u0117m\u0117s \u012f Nacionalin\u012f dramos teatr\u0105 ir\u2026 pas mus ateiti sutiko Art\u016bras \u0160ablauskas. Jis papra\u0161\u0117 atsine\u0161ti po k\u016brin\u012f, kur\u012f nor\u0117tume suvaidinti. Kai ant tos \u0161\u016bsnies pjesi\u0173 viena trup\u0117s nar\u0117 u\u017ed\u0117jo \u201eMa\u017e\u0105j\u012f princ\u0105\u201c, pamaniau \u2013 kokia nes\u0105mon\u0117. Dar mokykloje, kai prad\u0117jau skaityti \u0161i\u0105 knyg\u0105, niekaip nesuvokiau, kaip vaikas gali skraidyti nuo vienos planetos prie kitos, ir\u2026 tiesiog nebeskai\u010diau. Mokytojai t\u0105syk pasakiau, kad Egziuperi, ra\u0161ydamas \u0161i\u0105 knyg\u0105, veikiausiai buvo gerai i\u0161g\u0117r\u0119s\u2026 ir gavau dvejet\u0105.<\/p>

\"\"
Spektaklyje \u201eMa\u017easis Princas\u201c, re\u017e. Art\u016bras \u0160ablauskas, 2006 m.<\/figcaption><\/figure>

Re\u017eisierius pasirinko b\u016btent \u201eMa\u017e\u0105j\u012f princ\u0105\u201c, kaip labai tinkam\u0105 m\u016bs\u0173 trupei: \u201eJ\u016bs visi labai skirtingi, net ir j\u016bs\u0173 ve\u017eim\u0117liai skiriasi, o Egziuperi princas keliauja per skirtingas planetas\u2026 Be to \u2013 mes jau turim pagrindin\u012f vaidmen\u012f.\u201c Tai sakydamas, jis \u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane. Buvau \u0161okiruota: vaidinti toki\u0105 nes\u0105mon\u0119 ir dar pagrindin\u012f vaidmen\u012f?! Gr\u012f\u017eusi namo \u0117miau skaityti \u201eMa\u017e\u0105j\u012f Princ\u0105\u201c ir pama\u010diau \u0161\u012f k\u016brin\u012f visai kitomis, jau nebe vaiko, akimis. Prie\u0161 pat spektaklio premjer\u0105 pasakiau sau: \u201eInga, pamir\u0161k save \u2013 tu turi b\u016bti Ma\u017easis Princas.\u201c I\u0161\u0117jusi \u012f scen\u0105, nu\u0161vitus pro\u017eektoriams, i\u0161 ties\u0173 pamir\u0161au save. Spektakliui visai besibaigiant, pajutau, kad ant mano nosies galiuko kabo prakaito la\u0161as. Man stojantis, jis nukrito, tuomet pagalvojau: \u201e\u010cia \u2013 tai darbas. Tok\u012f darb\u0105 a\u0161 noriu dirbti.\u201c<\/p>

Pama\u017eu \u0117m\u0117m statyti kitus spektaklius, dalyvauti satyros konkursuose. Pamenu, kai vaidinau spektaklyje \u201eColiuk\u0117\u201c: prie\u0161 einant \u012f scen\u0105 mane nugrimavo, ne\u017einojau, kad esu tam alergi\u0161ka. Bevaidinant prasid\u0117jo alergin\u0117 reakcija \u2013 a\u0161aros kaip pupos! O toje scenoje kaip tik tur\u0117jau verkti\u2026 Po spektaklio man sak\u0117: \u201eInga, bet kaip tu gerai vaidinai!..\u201c<\/p>

\u201eScenoje pamir\u0161tu save\u201c<\/strong><\/p>

Su ne\u012fgali\u0173j\u0173 trupe va\u017ein\u0117davom po mokyklas, po festivalius, bet vis labiau brendo svajon\u0117 mokytis akademijoje ir b\u016bti profesionale aktore. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra \u012fsteigta Ma\u017eoji teatro akademija, ten dvejus metus mokiausi vis\u0173 teatrui reikaling\u0173 disciplin\u0173, i\u0161skyrus choreografij\u0105. Mano svajon\u0117 i\u0161sipild\u0117: dabar kaip profesionali aktor\u0117 galiu dirbti teatre, o kaip re\u017eisier\u0117 \u2013 re\u017eisuoti spektaklius m\u0117g\u0117j\u0173 trup\u0117se. Ma\u017eojoje teatro akademijoje baigiamasis m\u016bs\u0173 darbas buvo spektaklis pagal Aleksandro Ostrovskio pjes\u0119 \u201ePelninga vieta\u201c, j\u012f rod\u0117me Ma\u017eajame teatre. V\u0117liau, kai buvo \u012fkurta trup\u0117 \u201eNaujasis teatras\u201c, kurioje ne\u012fgalieji vaidina kartu su sveikaisiais, prisijung\u0117m prie jos.<\/p>

Vienas svarbiausi\u0173 spektakli\u0173, kuriame teko vaidinti, \u2013 Art\u016bro \u0160ablausko \u201eStiklinis \u017dv\u0117rynas\u201c. Buvo daug darbo, bet man darbas teatre \u2013 malonumas. \u010cia pamir\u0161tu save, \u010dia jau\u010diuosi \u017emogumi. Taip pat ir kine. Kai filmavausi filme \u201eEl\u017ebieta II\u201c, tur\u0117davau keltis 4 val. ryto ir \u012fveikti nema\u017e\u0105 atstum\u0105 iki filmavimo aik\u0161tel\u0117s. Darbas baigdavosi vakare apie 18 val., bet po to dar b\u016bdavau pilna j\u0117g\u0173 \u2013 teatras, kinas yra ka\u017ekas nuostabaus.<\/p>

\"\"
Spektaklyje \u201ePelninga vieta\u201c, Ma\u017eoji teatro akademija,
re\u017e. Silva Krivickien\u0117, 2007<\/figcaption><\/figure>

Prie\u0161 \u201e\u017diurkiagalvi\u0173\u201c premjer\u0105 vienas persona\u017eas i\u0161 mano gyvenimo buvo sugadin\u0119s man nuotaik\u0105. Re\u017eisierius tai pamat\u0117 ir pasak\u0117: \u201eNe\u017einau, kas tau nutiko, bet galiu pasakyti, kad nuo \u0161io pasirodymo priklauso tavo ateities karjera. Tu privalai pamir\u0161ti praeit\u012f, negalvoti apie ateit\u012f, o gyventi dabartyje. Dabartis nulems tavo ateit\u012f. Eik toliau.\u201c Taip ir darau.<\/p>

Vis d\u0117lto kartais \u012fsijausti \u012f vaidmen\u012f b\u016bna nelengva. Sunkiausia buvo, kai spektaklyje \u201eUbag\u0173 sala\u201c gavau Barbel\u0117s \u2013 b\u016br\u0117jos \u2013 vaidmen\u012f. Labai nem\u0117gstu t\u0173, kurie buria, vara\u017eija<\/em>. Tikiu, kad gimiau ir mirsiu, bet nenoriu joki\u0173 burt\u0173, joki\u0173 ateities sp\u0117jim\u0173 \u2013 gyvenam dabartim, o ateitis teb\u016bna staigmena. Na, ir k\u0105 gi \u2013 man atiteko b\u016btent b\u016br\u0117jos vaidmuo\u2026 \u012e repeticij\u0105 eidavau \u017eingsnis \u012f priek\u012f ir penki atgal. Tik per premjer\u0105 pavyko \u012fsijausti \u012f Barbel\u0117s vaidmen\u012f ir pamir\u0161ti save. Mane pa\u017e\u012fstantys ir mat\u0119 vaidinan\u010di\u0105 kituose spektakliuose klaus\u0117: \u201e\u010cia tikrai Inga?\u201c Tuomet supratau, kad teatre galiu tapti kita. Teatre pamir\u0161tu ir savo negali\u0105, \u010dia man nieko neskauda \u2013 niekur negyvenu taip, kaip scenoje.<\/p>

B\u016bdama tarp teatral\u0173, kv\u0117puodama teatro oru, buvau be galo laiminga, o dabar laukiu, kada v\u0117l atsiras galimyb\u0117 eiti \u012f scen\u0105. \u0160iuo metu daugiausiai laiko skiriu pie\u0161imui, bet man tai \u2013 trumpas malonumas, o vaidindama galiu dirbti ilgai ir visai nepavargstu.<\/p>

Apie svajones<\/strong><\/p>

Dar svajoju atidaryti tu\u0161inuk\u0173 muziej\u0173. Prezidentas Algirdas Brazauskas buvo man pa\u017ead\u0117j\u0119s kampel\u012f Valdov\u0173 r\u016bmuose, kai tur\u0117siu 3000 eksponat\u0173, bet jam mirus tetur\u0117jau 800. \u0160iandien j\u0173 jau yra 3021 ir galima galvoti apie viet\u0105 \u0161iai kolekcijai, bet pandemija visk\u0105 pristabd\u017eiusi.<\/p>

Kai kurie tu\u0161inukai atsi\u0173sti i\u0161 man nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173. O vienas atkeliavo i\u0161 Maroko: mano bi\u010diulis pasakojo, kad dalyvaudamas ekskursijoje po Sacharos dykum\u0105 pagalvojo: \u201eKur per \u0161i\u0105 kelion\u0119 gausiu Ingai tu\u0161inuk\u0105?\u201c Staiga visai \u0161alia jo pra\u0161liau\u017e\u0117 gyvat\u0117 ir tuomet po kojomis jis pamat\u0117 gulint\u012f tu\u0161inuk\u0105, kur\u012f man ir parve\u017e\u0117. Kiekvienas tu\u0161inukas turi savo istorij\u0105.<\/p>

\u017dvilgsnis \u012f negali\u0105<\/strong><\/p>

Paauglyst\u0117je d\u0117l negalios i\u0161 man\u0119s labai ty\u010diodavosi kiemo vaikai. Tuo metu buvo skaudu, bet dabar pagalvoju: o kas b\u016bt\u0173, jei t\u0173 paty\u010di\u0173 neb\u016bt\u0173 buv\u0119?<\/p>

\"\"
2013 m.<\/figcaption><\/figure>

Kai su\u017einojau, jog mir\u0117 tas, kuris labiausiai i\u0161 man\u0119s \u0161aipydavosi, jo seseriai pasakiau: \u201e\u017dinai, esu jam d\u0117kinga. Jis spyr\u0117 man \u012f u\u017epakal\u012f ir privert\u0117 daryti tai, kas atrod\u0117 ne\u012fmanoma. Baigiau mokykl\u0105, Ma\u017e\u0105j\u0105 teatro akademij\u0105, dainavau, pie\u0161iau\u2026 Vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 galvojau, ar tas vaikinas, kuris netur\u0117jo jokios negalios ir i\u0161 man\u0119s ty\u010diodavosi, padar\u0117 daugiau negu a\u0161.\u201c<\/p>

Kur\u012f laik\u0105 dirbau Vilniaus kra\u0161to \u017emoni\u0173 su negalia s\u0105jungoje, buvau ten projekt\u0173 koordinator\u0117, r\u016bpinausi ir teatro veikla. Su projektu \u201ePa\u017eink negali\u0105\u201c va\u017eiuodavom \u012f dar\u017eelius, mokyklas, kalb\u0117davom apie tai, kaip \u017emon\u0117s tampa ne\u012fgaliais, kaip po to pasikei\u010dia gyvenimas, pasakodavom savo istorijas. Tai buvo labai naudinga, mokiniai su\u017einodavo, kaip gali pad\u0117ti \u017emogui su negalia, kaip paklausti, ar jam reikia pagalbos. Po \u0161io projekto pasteb\u0117jau, kad atsirado daugiau mokini\u0173, kurie gatv\u0117je prie man\u0119s prieidavo ir paklausdavo \u2013 ar reikia pagalbos ir kokios.<\/p>

Vis d\u0117lto ir \u0161iandien ne visi sveikieji priima mus, ne\u012fgaliuosius, tokius, kokie esame. Mane skaudina tai, kad kai va\u017eiuoju gatve, \u012f mane atsigr\u0119\u017edami \u017ei\u016bri praeiviai. Kart\u0105 vienas be\u017ei\u016br\u0117damas net \u012f stulp\u0105 atsitrenk\u0117\u2026 Arba, b\u016bna, t\u0117vai vaikams sako: \u201eNe\u017ei\u016br\u0117k, ir tu toks tapsi.\u201c Kas d\u0117l to kaltas? J\u0173 ne\u017einia ar m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 elgesys?<\/p>

Sovietme\u010diu, sako, ne\u012fgali\u0173j\u0173 nebuvo \u2013 netiesa, tik aplinka nebuvo pritaikyta j\u0173 jud\u0117jimui, ir ne\u012fgalieji s\u0117d\u0117jo namuose. Dabar aplinka daug labiau pritaikyta, be to, ne\u012fgaliesiems sudaromos s\u0105lygos mokytis ir dirbti, bet visuomen\u0117 vis tiek per ma\u017eai mus mato. Tur\u0117tume patys daugiau i\u0161eiti \u012f vie\u0161um\u0105, nebijoti papra\u0161yti pagalbos, paai\u0161kinti apie negali\u0105, pabendrauti. Tuomet \u017emon\u0117s pamatys, susipa\u017eins, supras, kad ir tu esi \u017emogus, tik tavo galimyb\u0117s \u0161iek tiek ma\u017eesn\u0117s nei to, kuris neturi negalios.<\/p>

Kitokie sunkumai<\/strong><\/p>

Kai b\u016bna sunku, nubudus galvoju: \u201eO kam a\u0161 nubudau?\u201c Ir tuoj pat atsakau sau: \u201ePabudau, nes reikia. Jei ne d\u0117l sav\u0119s, \u0161iandien gyvensiu d\u0117l kit\u0173.\u201c<\/p>

Man sunku \u012fkv\u0117pti, sunku ka\u017ek\u0105 pasiekti. Kitiems tai nieko nerei\u0161kia, o man \u2013 rimti i\u0161\u0161\u016bkiai. Net \u012fjungti \u0161vies\u0105 lazdel\u0117s pagalba man b\u016bdavo did\u017eiausias pasiekimas. O kai skauda s\u0105narius, nueiti i\u0161 kambario iki virtuv\u0117s \u2013 uch\u2026 Kai skauda, kiekvienas \u017eingsnis \u2013 did\u017eiausias i\u0161bandymas, turiu apm\u0105styti kiekvien\u0105 judesiuk\u0105, kaip \u017eengti, kad ma\u017eiau skaud\u0117t\u0173. Jei t\u0105 padarau ir nueinu, galiu pasakyti \u2013 gyvenimas yra nuostabus. Nuostabus, nes dar galiu ka\u017ek\u0105 padaryti, ka\u017eko siekti. \u017dmogus, neturintis sveikatos sutrikim\u0173, to nesupras, o a\u0161 vertinu kiekvien\u0105 savo \u012fkv\u0117pim\u0105.<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF
Straipsnis iliustruotas Ingos Filipovi\u010d asmeninio archyvo nuotraukomis<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117<\/a> 2021 m. nr. I <\/p>