Tekstai

Šiandien matome stagnaciją ir troškimą pratęsti epochą, kuri nebegali būti pratęsta. Nebeužtenka daryti mažus kosmetinius remontus, siekiant išsaugoti tai, kas jau seniai byra.

Kaip atrasti deramą laikyseną savo paties ir kitų atžvilgiu, idant išvengtume tiek susireikšminimo ir puikybės, tiek paniekos sau ir destruktyvios savigraužos? Savirefleksijos raumuo turi būti reguliariai treniruojamas, kad galėtume augti kaip asmenybės ir kurti visavertiškus santykius.

Daugeliui žmonių jautrumas asocijuojasi su silpnumu, nepasitikėjimu ar trapumu. Interneto paieškos sistemos, ieškant informacijos su raktiniu žodžiu „jautrus“, pažeria daug verkiančių žmonių nuotraukų ir patarimų, kaip sutvirtėti.

Muzikantas pasakoja apie platų kūrybos spektrą, pirmąsias žinomumo patirtis, savo šeimą, tikėjimą ir scenos paslaptis. Ar žinojote, kad vieną kūrinį atlikti yra sunkiau nei visą koncertą?..

89 milijonai riedlentininkų visame pasaulyje. Aktyviai besivažinėjančiųjų riedlentės lūžta arba tampa nebetinkamomis važinėti vidutiniškai per mėnesį, profesionalų – per dieną. Riedlentės ašys tarnauja daugiausiai pusę metų. Drabužiai plyšta ir po pirmo kritimo.

Norint suvokti šabo, Dievo „poilsio“, esmę, būtina žvelgti į septintąją dieną sutuoktuvių kontekste – kaip į Dievo ir išrinktosios tautos vestuvių puotą. Žydų šabo šventimas pasižymi „sutuoktuviniu“ dvasingumu. Ką tai reiškia?

Ar per didelis pasirinkimas nesuteikia ir nuovargio bei neišvengiamo nusivylimo? Ar galimybė rinktis iš tiek daug skirtingų variantų suteikia tik laisvės iliuziją, nebeatnešdama pasitenkinimo?

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1994 m. Kaišiadorių vysk. Juozo Matulaičio rūpesčiu ir kard. Audrio Juozo Bačkio kvietimu į Lietuvą atvyko keturios Betliejaus, Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ir Šv. Brunono kongregacijos seserys.

Sunki vaikystė, traumuojamos patirtys Bažnyčioje ir kelionė į atleidimą, tarnyba kariuomenėje, pelningas verslas, atvedęs į dvasinį bankrotą, priklausomybės maitinamas noras mirti ir sveikimo kelionė...

Baltarusių menininkų sutuoktinių pora prieš daugiau nei trejus metus suprato neturį jokio pasirinkimo – privalą pasiimti svarbiausius daiktus ir bėgti neatsigręžiant, antraip bus sulaikyti už Lukašenkos režimą kritikuojančius meno kūrinius.

Adele, tai visas tavo kraitis? Surašytas enkavėdistų… Vidurnaktį jie netikėtai įsiveržę į tavo kambarį ir apkaltinę pogrindine ateitininkų veikla, privertė jų akivaizdoje paskubomis apsirengti ir išsivedė į savo raudonuosius rūsius. Liko aštuonios tavo suknelės, ir šilkinės skarelės nepasiėmei…

„Baimė – dažniausiai negeras, neracionalus dalykas, kurio mums, katalikams, reikėtų stengtis vengti. Emocijos ir jausmai yra kaip prieskoniai. Gerai, jeigu jų patiekale yra, bet jeigu vien jie…“ – juokiasi pulkininkas Eugenijus Lastauskas.

Svarbiausia yra neprarasti vilties. Ko gero, tai buvo giliausiai širdin įkritę žodžiai, išgirsti iš brolio pranciškono tą akimirką, kai viskas atrodė juodžiausia. Paprastas pasakymas, be įmantrybių, primygtinių siūlymų ką nors keisti ar dirbtinai nepasiduoti. Ir tuo metu to labai reikėjo.

Auditorijoje uždavus klausimą, kokie yra svarbiausi žmogaus gyvenimo įvykiai, tradiciškai įvardinami: gimimas, vedybos ir mirtis. Vis dėlto akivaizdu, kad kasdienybėje mirties vis mažiau, o jei ji ir pasirodo, tai nebent kaip likimo akibrokštas ar tragiškas atsitiktinumas.